Teisinį išsilavinimą turintiems arba teisę studijuojantiems asmenims
1. Konstitucija priimta 1992 m. spalio 25 d., pasirašyta 1992 m. lapkričio 6 d., o „Valstybės žiniose“ oficialiai paskelbta 1992 m. lapkričio 30 d.
Kada įsigaliojo Konstitucija?
a) 1992 m. spalio 25 d.;
b) 1992 m. lapkričio 6 d.;
c) 1992 m. lapkričio 30 d.;
d) 1992 m. lapkričio 2 d.
2. 2021 m. spalio 11 d. įvyko Seimo rinkimai. Vienoje iš daugiamandačių apygardų į Seimą buvo išrinktas V. J.
Kada išrinktasis V. J. įgijo visas Tautos atstovo teises?
a) kai Vyriausioji rinkimų komisija paskelbė, kad V. J. yra išrinktas Seimo nariu ir įteikė jam Seimo nario pažymėjimą;
b) kai naujai išrinkti Seimo nariai susirinko į pirmąjį Seimo posėdį;
c) kai V. J. prisiekė Seime;
d) kai Seimo mandatų komisija patvirtino, kad V. J. prisiekė Konstitucijos ir įstatymo nustatyta tvarka.
3. Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai“, o 3 dalyje nurodyta, kad „Žemę, vidaus vandenis ir miškus įsigyti nuosavybėn užsienio subjektai gali pagal konstitucinį įstatymą“.
Tarkime, kad buvo surengtas privalomas referendumas dėl Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalies pakeitimo ir referendumu nutarta ją išdėstyti taip: „Žemė nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos valstybei ir Lietuvos Respublikos piliečiams“. Kartu Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalis referendumu buvo pripažinta netekusia galios.
Ar Tauta referendumu galėjo padaryti tokią Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalies pataisą?
a) galėjo, jeigu referendume už tokią pataisą balsavo daugiau kaip pusė visų Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių balsavimo teisę, nes Tauta tokią teisę turi pagal Konstitucijos 9 straipsnį, kuriame nustatyta, kad svarbiausi Valstybės ir Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu;
b) galėjo, jeigu tokiai Konstitucijos pataisai ją įvertinęs iš anksto pritartų Konstitucinis Teismas;
c) negalėjo, nes tai nedera su Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimais;
d) negalėjo, nes tokią pataisą gali priimti tik Seimas konstituciniu įstatymu.
4. Buvo padarytas labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs didelį visuomenės pasipiktinimą. Nusikaltimo tyrimas labai užsitęsė, žiniasklaidoje pasirodė medžiaga, kad prokurorai vengia apklausti svarbius liudytojus, atlikti kitus procesinius veiksmus, kad nusikaltimo tyrimas tyčia vilkinamas laukiant, kol sueis nusikaltimo senatis. Žiniasklaidoje buvo iškelta prielaida, kad nusikaltimo neskubama tirti dėl to, kad asmuo, kuris padarė nusikaltimą, yra labai įtakingo ir aukštas pareigas einančio politiko sūnus.
Tarkime, kad Respublikos Prezidentas, susipažinęs su žiniasklaidoje paskelbta informacija, viešai pasipiktino vangiu nusikaltimo tyrimu ir paragino Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą geriau vykdyti prokuratūros veiklos parlamentinę kontrolę. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, reaguodamas į žiniasklaidoje pateiktą informaciją ir Respublikos Prezidento paraginimą, pakvietė į savo posėdį generalinį prokurorą ir pareikalavo pasiaiškinti, kodėl nusikaltimo tyrimas vilkinamas, kodėl iki šiol neapklausti keli svarbūs liudytojai, neatlikti kiti svarbūs procesiniai veiksmai.
Ar Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas turi teisę reikalauti, kad generalinis prokuroras pasiaiškintų, kodėl didelį rezonansą visuomenėje sukėlęs nusikaltimas tiriamas vangiai ir kodėl iki šiol prokurorai neapklausė labai svarbių liudytojų, neatliko kitų būtinų procesinių veiksmų?
a) turi, nes Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas turi įsikišti, jeigu prokurorai tyčia delsia tirti sunkų nusikaltimą;
b) neturi, nes pagal Konstituciją prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymų;
c) turi, nes visuomenė suinteresuota, kad sunkūs nusikaltimai būtų atskleisti, o tai, kad generalinis prokuroras turėjo pasiaiškinti Seimo komitete, paskatino nusikaltimo tyrimą;
d) turi, nes pagal Konstituciją Seimas ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas privalo vykdyti prokuratūros veiklos parlamentinę kontrolę.
5. Pagal Konstitucijos 14 straipsnį valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Konstitucijos 37 straipsnyje nustatyta, kad „Piliečiai, priklausantys tautinėms bendrijoms, turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius“. Tarkime, kad Seimas padarė Konstitucijos 37 straipsnio pataisą ir šį straipsnį papildė tokia nauja nuostata: „Lietuvoje gyvenančios gausios tautinės bendrijos vartojama kalba turi tokį patį statusą, kaip ir valstybinė kalba“. Atsakydami į pataisos priešininkų argumentus, kad tokia pataisa nedera su Konstitucijos 14 straipsniu, pataisos autoriai teigė, kad jokio nesuderinamumo su Konstitucijos 14 straipsniu nėra, nes Konstitucijos 14 straipsnyje yra įtvirtinta bendroji teisės norma, 37 straipsnio nauja nuostata yra specialioji teisės norma bendrosios teisės normos atžvilgiu, o visos Konstitucijos nuostatos dera tarpusavyje.
Ar Seimas turėjo teisę padaryti tokią Konstitucijos pataisą?
a) turėjo, nes Seimas turi įgaliojimus pakeisti Konstitucijos 37 straipsnį, vadinasi, turi konstitucinius įgaliojimus jame įtvirtinti nurodytą nuostatą;
b) turėjo, nes taip pačioje Konstitucijoje įtvirtinamas konkretus būdas, užtikrinantis gausios tautinės bendrijos vartojamos kalbos puoselėjimą;
c) neturėjo, nes tai paneigtų Konstitucijos 14 straipsnio nuostatos, kuri gali būti keičiama tik referendumu, esmę;
d) turėjo, nes pagal Konstitucijos 29 straipsnį visi asmenys įstatymui lygūs, vadinasi, Konstitucijos 37 straipsnyje Seimas galėjo įtvirtinti naujas nuostatas, kurios užtikrina visų asmenų lygiateisiškumą.
6. Pagal Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalį konstitucinių įstatymų sąrašą nustato Seimas, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip 3/5 Seimo narių, t. y. ne mažiau kaip 85 Seimo nariai. Konstituciniai įstatymai priimami, jei už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių. Tarkime, kad Seimas nusprendė nauja redakcija išdėstyti Konstitucinio Teismo įstatymą. Atsižvelgdamas į tai, kad už naujos redakcijos Konstitucinio Teismo konstitucinį įstatymą balsavo net 121 Seimo narys, t. y. daugiau, nei reikia konstituciniam įstatymui priimti ir net daugiau, nei reikia konstituciniam įstatymui į sąrašą įrašyti, Seimas nutarė, kad tai bus Konstitucinio Teismo konstitucinis įstatymas, taip pat nutarė įrašyti jį į konstitucinių įstatymų sąrašą.
Ar Seimas turėjo teisę priimtą naujos redakcijos Konstitucinio Teismo konstitucinį įstatymą įrašyti į konstitucinių įstatymų sąrašą?
a) turėjo, nes pagal Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalį Seimas turi teisę nustatyti konstitucinių įstatymų sąrašą, vadinasi, turi teisę įrašyti į šį sąrašą ir naujos redakcijos Konstitucinio Teismo konstitucinį įstatymą;
b) turėjo, nes už naujos redakcijos Konstitucinio Teismo konstitucinį įstatymą balsavo net 121 Seimo narys, tai daug daugiau negu 3/5 Seimo narių, kurių reikia, kad būtų patvirtintas konstitucinių įstatymų sąrašas;
c) neturėjo, nes, norėdamas priimti Konstitucinio Teismo konstitucinį įstatymą, Seimas pirmiausia turėjo nuspręsti jį įrašyti į konstitucinių įstatymų sąrašą;
d) neturėjo, nes joks įstatymas negali būti priimamas kaip konstitucinis įstatymas ir įrašomas į konstitucinių įstatymų sąrašą, išskyrus pačioje Konstitucijoje nurodytus konstitucinius įstatymus.
7. Konstitucijos 52 straipsnyje nustatyta: „Valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais“. Tarkime, kad Seimas priėmė įstatymą, kuriuo nustatė, jog į darbo stažą socialinei pensijai gauti neįskaitomas laikas, kurį asmuo ėjo tam tikras pareigas sovietinėse represinėse struktūrose. Atsižvelgdamas į tai, kad buvo daug įvairių represinių struktūrų ir yra tokių jose dirbusių asmenų, kurie dirbo darbą, nesusijusį su represijų vykdymu (pavyzdžiui, valytojai, santechnikai ir pan.), Seimas įstatyme įtvirtino nuostatą, kad tokių sovietinių represinių struktūrų sąrašą ir pareigas, kurias ėjusiems asmenims jų represinėse struktūrose dirbtas laikas neįskaitomas į darbo stažą, būtiną socialinei pensijai gauti, nustato Vyriausybė.
Ar Seimas turėjo teisę įstatymu pavesti Vyriausybei nustatyti sovietinių represinių struktūrų sąrašą ir pareigas, kurias ėjusiems asmenims jų represinėse struktūrose dirbtas laikas neįskaitomas į darbo stažą, būtiną socialinei pensijai gauti?
a) turėjo, nes buvo daug įvairių represinių struktūrų, jose buvo ir tokių pareigų, kurių ėjimas nesusijęs su represijų vykdymu ar dalyvavimu jas vykdant, todėl konkrečių represinių struktūrų ir pareigų sąrašų nustatymas yra ne Seimo, o vykdomosios valdžios kompetencija, Vyriausybė tai gali padaryti geriau negu Seimas;
b) turėjo, nes pagal Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktą Vyriausybė vykdo Seimo priimtus įstatymus, Vyriausybė negali atsisakyti vykdyti Seimo priimtų įstatymų;
c) neturėjo, nes klausimas susijęs su asmens teise į socialinę pensiją, vadinasi, subjektus, kurie gali gauti socialinę pensiją, taip pat šios pensijos skyrimo ir mokėjimo pagrindus turi nustatyti Seimas įstatymu, Seimas šių savo įgaliojimų negali perduoti Vyriausybei;
d) turėjo, nes Seimas aiškiai suformulavo kriterijus, kuriais vadovaudamasi Vyriausybė turi nustatyti sovietinių represinių struktūrų sąrašą ir pareigas, kurias ėjusiems asmenims jų represinėse struktūrose dirbtas laikas neįskaitomas į darbo stažą, būtiną socialinei pensijai gauti.
8. Pagal Konstitucijos 56 straipsnį Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje.
Respublikos Prezidentas, įgyvendindamas įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, siekdamas sudaryti galimybę į Seimą kandidatuoti protingiems jauniems asmenims, pateikė Seimui svarstyti Konstitucijos 56 straipsnio pataisos projektą, pagal kurį į Seimą galėtų kandidatuoti 21 metų sulaukę asmenys. Seimas po pateikimo pritarė Respublikos Prezidento pateiktam Konstitucijos 56 straipsnio pataisos projektui ir jį perdavė svarstyti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Komitetas apsvarstė pateiktą projektą, jį patobulino papildydamas nuostata, kad į Seimą norintys kandidatuoti 21 metų sulaukę asmenys turi būti baigę bendrojo lavinimo mokyklą.
Vykdydamas Teisės ir teisėtvarkos komiteto įpareigojimą, Komiteto pirmininkas savo vardu patobulintą projektą įregistravo Seime. Dėl šio projekto Seimas balsavo du kartus, tarp balsavimų buvo padaryta ilgesnė negu trijų mėnesių pertrauka. Konstitucijos 56 straipsnio pataisa buvo priimta.
Ar Seimas turėjo teisę padaryti nurodytą Konstitucijos 38 straipsnio pataisą?
a) turėjo, nes jis balsavo už Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto patobulintą Konstitucijos 56 straipsnio pataisą;
b) neturėjo, nes pagal Konstituciją nei Respublikos Prezidentas, nei Seimo komitetas ar jo pirmininkas neturi teisės pateikti Seimui Konstitucijos pataisos projekto;
c) turėjo, nes Konstitucijos pataisą inicijavo Respublikos Prezidentas, o Seimo komitetas tik patobulino projektą nekeisdamas jo esmės;
d) neturėjo, nes pagal Konstituciją asmeniui, norinčiam būti išrinktam Seimo nariu, nekeliamas joks išsilavinimo reikalavimas.
9. Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus Respublikos Prezidento rinkimus organizuoja ir vykdo Vyriausioji rinkimų komisija, kurios beveik pusę narių sudaro politinių partijų deleguoti atstovai.
Vyriausybė, siekdama depolitizuoti Vyriausiosios rinkimų komisijos sudėtį ir užtikrinti komisijos neutralumą, pateikė Seimui Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo pakeitimo projektą, pagal kurį Respublikos Prezidento rinkimams būtų sudaryta atskira Respublikos Prezidento rinkimų komisija, į jos sudėtį įeitų ne politinių partijų, o visuomeninių organizacijų deleguoti asmenys, turintys autoritetą visuomenėje. Respublikos Prezidento komisijos, kaip ir Vyriausiosios rinkimų komisijos, sudėtį tvirtintų Seimas. Seimas pritarė Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui, pakeitė Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymą, juo įsteigė atskirą Respublikos Prezidento rinkimų komisiją ir patvirtino jos sudėtį.
Ar Seimas turėjo teisę priimti tokį įstatymą?
a) turėjo, nes Konstitucija to nedraudžia; pagal Konstituciją Seimas turi diskreciją nustatyti, kokia komisija – Vyriausioji rinkimų komisija ar atskira Respublikos Prezidento rinkimų komisija, ‒ organizuos ir vykdys Respublikos Prezidento rinkimus;
b) turėjo, nes iš autoritetingų visuomenės atstovų sudaryta atskira Respublikos Prezidento rinkimų komisija bus neutralesnė ir nešališkesnė Respublikos Prezidento rinkimų atžvilgiu;
c) neturėjo, nes pagal Konstituciją visus rinkimus, taigi ir Respublikos Prezidento, organizuoja ir vykdo tik Vyriausioji rinkimų komisija;
d) turėjo, nes Konstitucijos nuostata, kad „Seimas sudaro Vyriausiąją rinkimų komisiją“, atspindi tik vieną iš Seimo įgaliojimų, šios nuostatos negalima aiškinti kaip esą draudžiančios Seimui įstatymu nustatyti, kad Respublikos Prezidento rinkimus organizuoja ir vykdo Respublikos Prezidento rinkimų komisija.
10. Pagal Konstitucijos 68 straipsnį Respublikos Prezidentas turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę. Tarkime, kad Respublikos Prezidentas, matydamas Lietuvos valstybei kylančią grėsmę, kurią kelia neteisėta migracija, kreipėsi į Vyriausybę, kad ši parengtų ir pateiktų Seimui valstybės biudžeto įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo būtų padidintas finansavimas valstybės sienos apsaugai. Vyriausybė atsisakė tai padaryti. Tada Respublikos Prezidentas ėmėsi iniciatyvos ir pats pateikė Seimui valstybės biudžeto pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo pasiūlė padidinti finansavimą valstybės sienos apsaugai.
Ar Respublikos Prezidentas, esant ypatingoms aplinkybėms (šiuo atveju būtinybei sustiprinti valstybės sienos apsaugą), turi teisę pateikti Seimui valstybės biudžeto įstatymo pakeitimo projektą?
a) turi, nes Respublikos Prezidentas pagal Konstituciją turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, taigi ir teisę teikti Seimui valstybės biudžeto įstatymo pakeitimo įstatymo projektą;
b) turi, nes Respublikos Prezidentas yra vyriausiasis ginkluotojų pajėgų vadas, jis atsako ir už valstybės sienos apsaugą, todėl turi rūpintis jos apsauga;
c) neturi, nes pagal Konstituciją įstatymo projektą dėl valstybės biudžeto įstatymo pakeitimo Seimui gali teikti tik Vyriausybė;
d) turi, nes Vyriausybė atsisakė parengti ir pateikti Seimui valstybės biudžeto pakeitimo projektą, nors, Respublikos Prezidento nuomone, ji turėjo tai padaryti, t. y. valstybės biudžeto pakeitimo projekte turėjo numatyti tiek lėšų, kiek jų reikia, kad būtų sustabdytas neteisėtas migrantų patekimas į Lietuvos teritoriją.
11. Kokia Seimo rinkimų sistema įtvirtinta Konstitucijoje?
a) mišri, pagal kurią 71 Seimo narys renkamas vienmandatėse rinkimų apygardose pagal mažoritarinę rinkimų sistemą, o 70 – daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal proporcinę rinkimų sistemą;
b) proporcinė, pagal kurią 71 Seimo narys renkamas vienmandatėse rinkimų apygardose, o 70 – daugiamandatėje rinkimų apygardoje;
c) mažoritarinė, pagal kurią 71 Seimo narys renkamas vienmandatėse rinkimų apygardose, o 70 – daugiamandatėje rinkimų apygardoje;
d) Konstitucijoje konkreti rinkimų sistema nėra įtvirtinta, ją pavedama nustatyti įstatymų leidėjui.
12. Konstitucijoje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus užsienio valstybėse skiria Respublikos Prezidentas Vyriausybės teikimu. Diplomatinės tarnybos įstatyme nustatyta, kad ambasadorius skiria Respublikos Prezidentas Vyriausybės teikimu, prieš tai jų kandidatūras apsvarsčius Seimo Užsienio reikalų komitete. Seimo Užsienio reikalų komiteto nariai šią įstatymo nuostatą aiškina taip: jeigu Seimo Užsienio reikalų komitetas nepritaria teikiamai kandidatūrai, asmuo negali būti paskirtas ambasadoriumi.
Ar nurodyta Diplomatinės tarnybos įstatymo nuostata taip, kaip ją supranta ir aiškina Seimo nariai, dera su Konstitucija?
a) dera, nes ambasadoriai atstovauja Lietuvos valstybei, Seimo Užsienio reikalų komitetas turi dalyvauti skiriant ambasadorius, be Seimo Užsienio reikalų komiteto pritarimo ambasadoriai negali būti skiriami;
b) dera, nes taip sudarytos galimybės parinkti tinkamiausią kandidatūrą;
c) nedera, nes pagal Konstituciją skiriant ambasadorius dalyvauja tik du subjektai, t. y. Vyriausybė, kuri teikia kandidatūrą Respublikos Prezidentui, ir Respublikos Prezidentas, kuris sprendžia, ar skirti Vyriausybės teikiamą asmenį ambasadoriumi; Seimo Užsienio reikalų komiteto sprendimas nepritarti kandidatūrai nesukelia jokių teisinių padarinių;
d) dera, nes jeigu Seimo Užsienio reikalų komiteto nepritarimas kandidatūrai nieko nereikštų ir nesukeltų jokių teisinių padarinių, Diplomatinės tarnybos įstatyme nebūtų nustatyta, kad kandidatūra prieš tai turi būti apsvarstyta Seimo Užsienio reikalų komitete.
13. Pagal Konstitucijos 32 straipsnį piliečio teisė laisvai kilnotis gali būti suvaržyta įstatymu, be kita ko, kai būtina apsaugoti žmonių sveikatą. Tarkime, kad reaguodamas į itin prastėjančią situaciją dėl COVID-19 pandemijos plitimo šalyje Seimas priėmė specialų karantino įstatymą, kuriame, siekiant stabdyti ir kontroliuoti pandemijos plitimą, be kitų nuostatų, įrašytas laikinas draudimas įvažiuoti į Lietuvos Respubliką visiems asmenims, kurie neturi nurodyto dokumento (karantino paso), patvirtinančio, kad jie yra vakcinuoti arba jau persirgę nurodyta liga. Iš Latvijos automobiliu vykusi Lietuvos Respublikos piliečių šeima, kurios dalis nuolat gyvena Latvijoje, o dalis – Lietuvoje, buvo sustabdyta laikinajame Lietuvos pasienio apsaugos kontrolės punkte ir neįleista į Lietuvą.
Ar pagal Konstituciją įstatymu galėjo būti nustatytas toks laikinas draudimas atvykti į Lietuvą jos piliečiams?
a) galėjo, nes juo siekiama konstituciškai svarbaus visuomenės sveikatos apsaugos tikslo, ši priemonė yra būtina, ji proporcinga ir taikoma visiems asmenims vienodai, jų nediskriminuojant pagal pilietybę;
b) negalėjo, nes pagal Konstituciją negalima drausti piliečiui grįžti į Lietuvą;
c) galėjo, bet tik Latvijoje nuolat gyvenantiems Lietuvos Respublikos piliečiams, o ne Lietuvoje nuolat gyvenantiems Lietuvos Respublikos piliečiams;
d) negalėjo, kiek toks draudimas susijęs su atvykimu iš kitų Europos Sąjungos valstybių, nes pagal Konstituciją Lietuva yra Europos Sąjungos narė ir negali riboti laisvo asmenų judėjimo Europos Sąjungos erdvėje.
14. Tarkime, kad Seimas 2020 m. gruodžio 23 d. priėmė Automobilių mokesčio įstatymą, kuriame nustatytas naujas automobilių savininkų ir valdytojų mokestis. Įstatyme nustatyta, kad jis įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. kartu su naujų biudžetinių metų pradžia. Respublikos Prezidentas pasirašė įstatymą ir jį oficialiai paskelbė 2020 m. gruodžio 28 d. Įstatymo tikslas – surinkti į 2021 metų valstybės biudžetą kuo daugiau lėšų siekiant padidinti socialines pensijas labiausiai skurstantiems asmenims.
Ar toks Seimo priimtas įstatymas dera su Konstitucija?
a) dera, nes įstatymu siekiama konstituciškai svarbaus tikslo – surinkti lėšų, kurios reikalingos didinti socialinę paramą labiausiai skurstantiems asmenims;
b) nedera, nes iš Konstitucijos kyla reikalavimas, kad nauji mokesčių įstatymai įsigaliotų tik po tinkamo laiko, kuris sudaro prielaidas mokesčio mokėtojams pasirengti naujo mokesčio mokėjimui;
c) dera, nes toks įstatymo įsigaliojimas atitinka principą, kad įstatymas, nustatantis mokesčius, galioja tik į ateitį, o Seimas turi teisę nustatyti, kada įstatymas įsigalioja;
d) nedera, nes taip pensijų didinimo našta tenka automobilių savininkams ir valdytojams, pensijos turėtų būti didinamos iš kitų finansavimo šaltinių.
15. Pagal Konstituciją suverenitetas priklauso Tautai, niekas negali varžyti Tautos suvereniteto. Svarbiausi Tautos ir Valstybės gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu. Tarkime, iniciatyvinė piliečių grupė kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją prašydama išduoti parašų rinkimo lapus, kad būtų galima pradėti rinkti parašus surengti privalomą referendumą, kuriame būtų sprendžiama, ar skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus dėl to, kad, iniciatyvinės grupės nuomone, Seimas ir jo politinės daugumos pagrindu suformuota Vyriausybė prarado Tautos pasitikėjimą.
Kokį sprendimą pagal Konstituciją turi priimti Vyriausioji rinkimų komisija?
a) tenkinti piliečių iniciatyvinės grupės prašymą, nes pagal Konstituciją suverenitetas priklauso Tautai, Tauta suverenitetą įgyvendina referendumais, taigi Tauta referendumu gali nuspręsti, kad turi būti surengti pirmalaikiai Seimo rinkimai;
b) netenkinti piliečių iniciatyvinės grupės prašymo, nes pagal Konstituciją pirmalaikius Seimo, jeigu juo nepasitiki Vyriausybė, rinkimus gali skelbti tik Respublikos Prezidentas;
c) tenkinti iniciatyvinės piliečių grupės prašymą, įpareigojant papildyti teikiamo referendumui klausimo formuluotę pavedimu Respublikos Prezidentui skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus, nes pagal Konstituciją jis skelbia Seimo rinkimus;
d) netenkinti piliečių iniciatyvinės grupės prašymo, nes pagal Konstituciją Tauta referendumu neturi teisės spręsti klausimo dėl pirmalaikių Seimo rinkimų.
16. Pagal Konstitucijos 23 straipsnį nuosavybės teises saugo įstatymas, nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Lietuvos oro uostai nėra pakankamai modernūs ir pritaikyti augantiems keleivių vežimo oro transportu poreikiams, jų plėtros galimybės yra ribotos, o lokacijos vietos taip pat nėra optimalios, atsižvelgiant į keleivių srautus iš įvairių Lietuvos vietų. Siekiant išspręsti šias problemas, kilo poreikis statyti naują šiuolaikišką tarptautinį oro uostą pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Kauno. Buvo priimtas specialus Naujo oro uosto statybos įstatymas, pagal kurį oro uosto statybos ir jo infrastruktūros įrengimo vietose esantys privačios žemės sklypai atlygintinai paimami visuomenės poreikiams, jie atitenka valstybės nuosavybėn, o Vyriausybė juos perduoda privataus kapitalo įmonei, kuri laimėjo tarptautinį konkursą statyti oro uostą.
Ar toks įstatymas neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, pagal kurį nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama?
a) neprieštarauja, nes pagal Konstituciją nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams teisingai atlyginant siejamas ne su tuo, kam paimta nuosavybė atitenka, o su nuosavybės paėmimo tikslu, t. y. šiuo atveju jos panaudojimu visuomenės interesams, kuriuos patenkinti galima tik pasinaudojus konkrečių žemės sklypų individualiomis savybėmis;
b) prieštarauja, nes pagal Konstituciją visuomenės poreikiams paimta nuosavybė privalo likti valstybės nuosavybe, kitaip ji tenkintų kitų privačių asmenų interesus ir negalėtų tarnauti visos visuomenės poreikiams;
c) prieštarauja, nes toks pagal specialų įstatymą vykdomas nuosavybės paėmimas ir perdavimas privataus kapitalo įmonei pažeidžia Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą sąžiningos konkurencijos laisvę, todėl ir nedera su šio straipsnio 3 dalyje nustatyta valstybės pareiga reguliuoti ūkinę laisvę taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei;
d) neprieštarauja, nes žemės perdavimas nuosavybėn europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančio privataus kapitalo įmonei atitinka Lietuvos nacionalinio saugumo interesus ir Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalyje nurodytame konstituciniame įstatyme, pagal kurį užsienio subjektai gali įsigyti žemę, įtvirtintus kriterijus.
17. Pagal Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalį piliečiai turi teisę lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą. Šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reikalavimus valstybės tarnautojams nustato Valstybės tarnybos įstatymas. Tarkime, šiame įstatyme nustatytas draudimas priimti į valstybės tarnybą asmenis, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintus kaltais dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, nepaisant to, ar yra išnykęs teistumas.
Ar pagal Konstituciją įstatyme gali būti nustatytas toks draudimas?
a) negalimas, nes jis nenustatytas Konstitucijoje ir yra diskriminacinis – teistiems už tyčinius nusikaltimus asmenims neužtikrinamos lygios teisės vienodomis sąlygos stoti į valstybės tarnybą;
b) galimas, nes toks draudimas nepažeidžia konstitucinio lygiateisiškumo principo – jis vienodai taikomas visiems teistiems už tyčinius nusikaltimus asmenims, kurie pagal šį požymį objektyviai skiriasi nuo kitų stojančių į valstybės tarnybą asmenų;
c) negalimas, nes tokiu draudimu nepaisoma konstitucinio proporcingumo principo – teisė stoti į valstybės tarnybą visam laikui atimama iš visų už bet kurį tyčinį nusikaltimą nuteistų asmenų, o tyčiniai nusikaltimai yra labai skirtingi;
d) galimas, nes taip užtikrinamas konstitucinis reikalavimas, kad į valstybės tarnybą stotų tik nepriekaištingą reputaciją turintys, patikimi ir lojalūs Lietuvos valstybei asmenys.
18. Religinės organizacijos, kuri nėra gavusi valstybės pripažinimo, nariai nemokėjo valstybei gyventojų pajamų mokesčio, kadangi tam tikri privalomi mokėjimai valstybei buvo uždrausti pagal jų išpažįstamą religiją. Ar jie galėjo taip elgtis?
a) galėjo, nes pagal Konstituciją kiekvienas asmuo yra laisvas išpažinti savo pasirinktą religiją ar tikėjimą;
b) negalėjo, nes pagal Konstituciją draudžiama mokesčių nemokėjimą grįsti savo religiniais įsitikinimais;
c) negalėjo, nes pagal Konstituciją negali būti išpažįstama tokia religija, kuri nėra valstybės pripažinta;
d) galėtų, jeigu religinė organizacija būtų gavusi valstybės pripažintos religinės organizacijos statusą.
19. Kokią vietą teisės aktų hierarchijoje užima 1991 m. vasario 11 d. priimtas konstitucinis įstatymas „Dėl Lietuvos valstybės“?
a) jo teisinė galia žemesnė nei Konstitucijos, bet aukštesnė nei ordinarinių įstatymų, nei tai yra konstitucinis įstatymas;
b) jis yra tos pačios teisinės galios kaip Konstitucija, nes tai Konstitucijos sudedamoji dalis;
c) jis turi virškonstitucinę galią, nes yra priimtas visuotiniu tautos balsavimu (plebiscitu) anksčiau nei Konstitucija ir iš jo kilo Konstitucijos 1 straipsnio nuostata;
d) tai yra simbolinis aktas, neturintis teisinės galios, formaliai įtvirtinęs 1991 m. vasario 9 d. visuotinio Tautos balsavimo rezultatą.
20. M. M. 2010 m. liepos mėnesį kreipėsi į teismą prašydamas priteisti jam iš vieno juridinio asmens nesumokėtus pinigus. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams jo reikalavimų nepatenkinus, ieškovas kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, kuris 2017 m. liepos 10 d. atsisakė priimti jo kasacinį skundą. 2020 m. birželio mėnesį M. M. kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydamas pripažinti prieštaraujančioms Konstitucijai dėl jo taikytas Civilinio kodekso nuostatas.
Ar M. M. gali paduoti individualų konstitucinį skundą?
a) gali, nes ginčija teisės akto, kurio pagrindu priimtas sprendimas, jo nuomone, pažeidė jo teises, atitiktį Konstitucijai ir M. M. išnaudojo visas teisinės gynybos priemones;
b) negali, nes Konstitucinis Teismas nenagrinėja Civilinio kodekso normų atitikties Konstitucijai klausimų;
c) gali, nes dėl jo priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, o į Konstitucinį Teismą jis kreipėsi remdamasis kreipimosi metu galiojusiomis Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalies nuostatomis;
d) negali, nes praėjo daugiau kaip 4 mėnesiai nuo dėl jo priimto galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo ir, be to, individualaus konstitucinio skundo institutas Lietuvoje įsigaliojo 2019 m. rugsėjo 1 d., tad toks galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas negali būti įsiteisėjęs anksčiau nei 2019 m. gegužės 1 d.
Atviras klausimas
Pagal Konstituciją suverenitetas priklauso Tautai, niekas negali varžyti Tautos suvereniteto. Svarbiausi Tautos ir Valstybės gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu.
Paaiškinkite, ar Tauta referendumu, laikydamasi visų Konstitucijoje ir Referendumo įstatyme nustatytų procesinių reikalavimų, gali padaryti bet kokio turinio Konstitucijos pataisas, pavyzdžiui, pakeisti Konstitucijos 47 straipsnį taip, kad pagal jį žemės ūkio paskirties žemės Lietuvoje galėtų įsigyti tik Lietuvos piliečiai?
Atsakymas
Pagal Konstituciją Tautos suverenitetas nėra absoliutus, nėra neribotas. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos nuostatas, yra suformavęs konstitucinę doktriną, kad Tauta referendumu negali padaryti tokių Konstitucijos pataisų, kuriomis: 1) paneigiama Valstybės nepriklausomybė, demokratija, asmens teisių ir laisvių prigimtinis pobūdis; 2) pažeidžiamas Konstitucijos vientisumas; 3) paneigiami Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai, kylantys iš Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje; 4) paneigiami Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai, kylantys iš Lietuvos Respublikos narystės NATO ir narystės kitose tarptautinėse organizacijose.
Tokios pataisos padaryti referendumu negalima, nes tai prieštarautų laisvam prekių judėjimui, garantuojamam Europos Sąjungos teisės normomis.