Teisinį išsilavinimą turintys arba teisę studijuojantys asmenys

1. Konstitucijos 19 straipsnyje nustatyta, kad žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją mirties bausmė negalima. Pradėjo daugėti labai sunkių nusikaltimų. Tarkime, kad Seimas, norėdamas atgrasyti nuo tokių nusikaltimų, nutarė paskelbti referendumą dėl Konstitucijos 19 straipsnio papildymo, siūlydamas jį papildyti tokia antra dalimi: „Asmeniui, kuris tyčia nužudė kitą žmogų, teismo nuosprendžiu gali būti skiriama mirties bausmė“.  Tauta referendumu pritarė tokiai Konstitucijos pataisai.

Ar Tautos referendumu padaryta Konstitucijos pataisa atitinka Konstituciją?

  1. atitinka, nes tauta, įgyvendindama savo suverenitetą, turi teisę padaryti tokią Konstitucijos pataisą;
  2. neatitinka, nes pagal Konstituciją negalimos tokios jos pataisos, kurios paneigtų prigimtines žmogaus teises;
  3. atitinka tik tuo atveju, jeigu prieš skelbdamas referendumą Seimas gavo Konstitucinio Teismo išvadą, kad tokia Konstitucijos pataisa neprieštaraus Konstitucijai;
  4. atitinka tik iš dalies, nes Konstitucijos pataisa turėjo būti numatytas proporcingas žmogaus teisės į gyvybę suvaržymas numatant už nužudymą ir galimybę skirti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.

2. 2024 metais vyks Respublikos Prezidento rinkimai. Planuojama, kad kartu bus surengtas referendumas dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo, numatant, kad Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, nepraras Lietuvos pilietybės. Tarkime, kad Seimas, norėdamas sudaryti palankesnes sąlygas Tautai išreikšti savo valią, nusprendė, kad referendumas dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo vyks dvi dienas iš eilės, kaip jis vyko 2003 m. gegužės 10-11 dienomis, kai buvo balsuojama dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje.

 Ar Seimo sprendimas, kad referendumas dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo galės vykti dvi dienas iš eilės, atitinka Konstituciją?

  1. atitinka, nes Konstitucijoje nenumatytas referendumo dienų skaičius, o taip referendume galės dalyvauti daugiau žmonių ir bus sudarytos prielaidos tinkamai realizuoti tautos suverenitetą;
  2. neatitinka, nes pagal Konstituciją referendumas, kaip ir rinkimai, gali vykti tik vieną dieną;
  3. atitinka, jeigu tokį sprendimą, nesant Konstitucijoje numatyto referendumo dienų skaičiaus, priimti Seimui pasiūlė Vyriausioji rinkimų komisija, pagal Konstituciją atsakinga už referendumų organizavimą;
  4. neatitinka, nes prieš priimdamas tokį sprendimą Seimas turėjo gauti Respublikos Prezidento pritarimą, kitaip jis gali nepasirašyti referendumu priimto įstatymo dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo.

3. Tarkime, kad Seimas, norėdamas užkirsti kelią stambiai cigarečių kontrabandai, papildė Baudžiamąjį kodeksą ir nustatė, jog už jų kontrabandą stambiu mastu baudžiama ne mažesne kaip penkių metų laisvės atėmimo bausme, o teismai neturi teisės skirti švelnesnės bausmės.

Ar toks Baudžiamojo kodekso pakeitimas atitinka Konstituciją?

  1. atitinka, nes pagal konstitucinį teisinės valstybės principą privalu kovoti su nusikalstamumu, o kitokiomis priemonėmis nepažabosi cigarečių kontrabandos, kuri yra labai paplitusi ir daro didelę žalą valstybei;
  2. neatitinka, nes bausmė yra per griežta, todėl neatitinka konstitucinio proporcingumo principo;
  3. atitinka, nes pagal Konstituciją Seimas turi plačią diskreciją baudžiamosios politikos srityje ir todėl gali įstatymu nustatyti tokius bausmių dydžius;
  4. neatitinka, nes toks teisinis reguliavimas neleidžia teismui, nagrinėjančiam konkrečią baudžiamąją bylą, vykdyti teisingumo prireikus skirti švelnesnę bausmę atsižvelgiant į nusikaltėlio asmenybę, kitas svarbias nusikaltimo aplinkybes.

4. Konstitucijoje nustatyta, kad Seimas steigia įstatymo numatytas valstybės institucijas, skiria ir atleidžia jų vadovus. Tarkime, Seimo statute nustatyta, jog Seimas turi teisę išklausyti jo paskirtų valstybės institucijų vadovų veiklos metines ataskaitas. Tarkime, kad Seimo statute yra nustatyta ir tai, kad jeigu Seimas nepritaria ataskaitai, valstybės institucijos vadovas kartu yra atleidžiamas iš pareigų.

Ar tokia Seimo statuto nuostata, jeigu ji būtų įtvirtinta Seimo statute, atitiktų Konstituciją?

  1. atitiktų, kitaip Seimas, pagal Konstituciją vykdydamas parlamentinę kontrolę, negalėtų užtikrinti, kad jo paskirtas valstybės institucijos vadovas ir visa institucija tinkamai atliktų jiems pavestas funkcijas;
  2. neatitiktų, nes nepritarimas valstybės institucijos vadovo ataskaitai pagal Konstituciją negali kartu reikšti ir jo atleidimo iš pareigų; jeigu Seimo netenkina jo skiriamo valstybės institucijos vadovo veikla, pagal Konstituciją yra numatyta nepasitikėjimo tokiam vadovui pareiškimo procedūra;
  3. atitiktų, nes Seimas turi plačią diskreciją reguliuoti valstybės tarnybos klausimus, todėl gali nustatyti savo skiriamų valstybės institucijų vadovų atleidimo iš pareigų pagrindus ir tvarką;
  4. neatitiktų, nes pagal konstitucinį atsakingo valdymo principą, prieš atleisdamas valstybės institucijos vadovą iš pareigų, Seimas turi sudaryti specialią komisiją, kuri atliktų šio vadovo veiklos vertinimą; tik komisijai neigiamai įvertinus tokio vadovo veiklą, jis gali būti atleistas iš pareigų.

5. Seimas priėmė įstatymą, kuriuo laikinai sustabdė įstatymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą galiojimą. Įstatymo galiojimo sustabdymas buvo motyvuojamas tuo, kad jis neatitinka teisingumo principo ir turėtų būti iš esmės pataisytas. Tai pasitarnaus šalies ir jos piliečių gerovei.

Ar Seimo priimtas įstatymas, kuriuo buvo laikinai sustabdytas įstatymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą galiojimas, atitinka Konstituciją?

  1. atitinka, Konstitucijoje nėra nustatyta draudimo Seimui laikinai sustabdyti įstatymo galiojimą;
  2. atitinka, nes pagal Konstituciją Seimas, kaip įstatymų leidėjas, gali priimti ir panaikinti bet kurį įstatymą, vadinasi, jis taip pat turi teisę sustabdyti bet kokio įstatymo galiojimą, kol bus parengtas naujas įstatymas;
  3. neatitinka, nes Konstitucijoje nenumatyta galimybė laikinai sustabdyti įstatymo galiojimą, išskyrus atvejį, kai Seimas kreipiasi į Konstitucinį Teismą dėl įstatymo konstitucingumo;
  4. neatitinka, nes įstatymo galiojimo laikinu sustabdymu mažinama nuosavybės teisių apsauga.

6. Tarkime, kad Konstitucija buvo pakeista ir joje nustatyta, kad Seimo narys, kuris į Seimą buvo išrinktas daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal partijos sąrašą, netenka Seimo nario mandato, jeigu jis kadencijos metu pats pasitraukia iš partijos ar yra pašalinamas iš jos narių.

Ar tokia Konstitucijos pataisa atitiktų Konstituciją?

  1. atitiktų, nes pagal Konstituciją asmuo, kuris į Seimą buvo išrinktas pagal partijos sąrašą, turi paisyti rinkėjų lūkesčių, todėl privalo būti lojalus jį iškėlusiai kandidatu į Seimą partijai atsižvelgiant ir į tai, kad kitaip jis nebūtų buvęs išrinktas Seimo nariu;
  2. neatitiktų, nes tokia Konstitucijos pataisa būtų neproporcingai įsiterpta į konstitucines asociacijų ir saviraiškos laisves bei privatų Seimo narių gyvenimą;
  3. atitiktų, nes toks Seimo nario mandato netekimo pagrindas būtų numatytas pačioje Konstitucijoje, o tai, kas numatyta Konstitucijoje, negali jai prieštarauti;
  4. neatitiktų, nes tokia Konstitucijos pataisa nederėtų su konstituciniais visų Seimo narių laisvo mandato ir vienodo teisinio statuso principais, taigi ir Konstitucijos nuostatų vientisumo bei darnos reikalavimu ir Konstitucijoje įtvirtinta pliuralistinės parlamentinės demokratijos samprata.

7. Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta, kad įstatymai, kuriais nustatomi nauji mokesčiai, įsigalioja ne anksčiau negu po šešių mėnesių. Tarkime, kad Mokesčių administravimo įstatyme yra nustatyta ir tai, kad nurodyta taisyklė netaikoma, kai nauji mokesčiai nustatomi kartu su ateinančių metų valstybės biudžeto priėmimu.

Ar įstatymo nuostata, kad nurodyta šešių mėnesių taisyklė netaikoma, kai nauji mokesčiai nustatomi kartu su ateinančių metų valstybės biudžeto priėmimu, atitiktų Konstituciją?

  1. atitiktų, nes pagal Konstituciją valstybės biudžetas turi būti realus ir tarnauti bendrai visuomenės gerovei, o tam gali prireikti tokių pajamų, kurias būtina gauti iš mokesčių nelaukiant, kol sueis šeši mėnesiai nuo jų nustatymo;
  2. atitiktų, nes pagal Konstituciją mokesčius nustato Seimas, todėl jis gali įstatymu nustatyti ir naujų mokesčių taikymo pradžios datą;
  3. neatitiktų, nes pagal Konstituciją valstybės biudžetas yra iš anksto parengtas pajamų ir išlaidų planas, su kuriuo nedera staigus anksčiau nenumatytų mokesčių įvedimas;
  4. neatitiktų, nes taip mokesčių mokėtojų atžvilgiu būtų pažeisti konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai.

8. Pagal Konstituciją Respublikos Prezidentas turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę. Tarkime, kad Respublikos Prezidentas, matydamas Lietuvos saugumui kylančią grėsmę, kreipėsi į Vyriausybę, prašydamas, kad ji kitų metų valstybės biudžete numatytų daugiau lėšų krašto apsaugai  – 3 procentus nuo bendro vidaus produkto. Vyriausybė atsisakė tai padaryti, nes, jos nuomone, tokių galimybių nėra. Tada Respublikos Prezidentas pats pateikė Seimui valstybės biudžeto įstatymo pakeitimo projektą, numatantį skirti krašto apsaugai didesnį finansavimą.

Ar Respublikos Prezidentas, kilus grėsmei Lietuvos saugumui, turi teisę pateikti Seimui valstybės biudžeto įstatymo pakeitimo projektą?

  1. turi, nes pagal Konstituciją Respublikos Prezidentas turi įstatymo leidybos iniciatyvos teisę, vadinasi, jis gali pateikti Seimui ir valstybės biudžeto įstatymo pakeitimo projektą;
  2. neturi, nes pagal Konstituciją valstybės biudžeto ir jo pakeitimo įstatymų projektus Seimui turi teisę teikti tik Vyriausybė;
  3. turi, nes Respublikos Prezidentas yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas ir atsako už krašto apsaugą, todėl turi rūpintis tinkamu valstybės gynybos finansavimu;
  4. neturi, kol tam nėra pagal Konstituciją svarbiausius valstybės gynimo klausimus svarstančios ir koordinuojančios Valstybės gynimo tarybos pritarimo.

9. Tarkime, kad „X“ miesto savivaldybės administracija, gavusi visuomeninės organizacijos prašymą suderinti mitingo vietą ir laiką, paprašė mitingo organizatorių pateikti kalbų, kurios bus sakomos mitinge, tekstus, nes prieš tai šios organizacijos rengtuose mitinguose buvo aštriai kritikuojami Seimas ir Vyriausybė, buvo raginama surengti pirmalaikius Seimo rinkimus. Mitingo organizatoriai nesutiko su savivaldybės administracijos reikalavimais, ji atsisakė suderinti mitingo vietą ir laiką.

Ar savivaldybės administracijos atsisakymas suderinti mitingo vietą ir laiką yra konstituciškai pagrįstas?

  1. pagrįstas, nes tokiame mitinge Seimas ir Vyriausybės gali būti kritikuojami visiškai nepagrįstai, to negalima leisti, nes pasitikėjimas valstybe ir jos institucijomis yra konstitucinė vertybė;
  2. pagrįstas, nes pagal Konstituciją mitingo organizatoriai privalo užtikrinti taikų ir visuomenės rimties netrikdantį bei viešajai tvarkai neprieštaraujantį mitingo pobūdį;
  3. nepagrįstas, nes pagal Konstituciją piliečių taikių susirinkimų laisvės negalima trukdyti tokiais šią laisvę iš esmės apsunkinančiais reikalavimais;
  4. nepagrįstas, nes pagal Konstituciją negalima varžyti ir riboti tautos suvereniteto, o kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į konstitucinę santvarką.

10. Tarkime, kad Seimas priėmė Konstitucijos II skirsnyje esančio straipsnio pakeitimo įstatymą ir perdavė jį Respublikos Prezidentui pasirašyti ir oficialiai paskelbti. Respublikos Prezidentas sukritikavo padarytą Konstitucijos pataisą ir atsisakė ją pasirašyti bei oficialiai paskelbti. Kartu Respublikos Prezidentas pareiškė, kad tegul tokią pataisą pasirašo ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas.

Ar Respublikos Prezidento atsisakymas pasirašyti Seimo priimtą įstatymą dėl Konstitucijos pakeitimo yra konstituciškai pagrįstas?

  1. pagrįstas, nes Konstitucijoje numatyta, jeigu Respublikos Prezidentas per penkias dienas nepasirašo įstatymo dėl Konstitucijos pakeitimo, jį pasirašo Seimo Pirmininkas;
  2. nepagrįstas, nes pagal Konstituciją Respublikos Prezidentas įstatymą dėl Konstitucijos pakeitimo privalo pasirašyti ir oficialiai paskelbti ne vėliau kaip per penkias dienas, o jo nepasirašyti ir nepaskelbti gali tik tuo atveju, kai to negali fiziškai padaryti;
  3. pagrįstas, nes sistemiškai aiškinant Konstituciją Respublikos Prezidentas turi teisę, kaip ir bet kurio kito įstatymo, nepasirašyti ir oficialiai nepaskelbti įstatymo dėl Konstitucijos pakeitimo bei grąžinti jį Seimui pakartotinai svarstyti;
  4. nepagrįstas, nes straipsniai, išdėstyti Konstitucijos II skirsnyje, gali būti keičiami tik referendumu, o ne Seimo priimtu įstatymu.

11. Po Seimo rinkimų suformuota nauja Vyriausybė gavo įgaliojimus veikti, kai Seimas nutarimu pritarė jos programai. Praėjus pusantrų metų jau buvo pasikeitę daugiau kaip pusė ministrų. Pagal Konstituciją tokiu atveju Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus.

Kokia forma Seimas turi šiuos įgaliojimus suteikti?

  1. protokoliniu nutarimu dėl įgaliojimų suteikimo iš naujo, nes pagal Konstituciją tai yra formalus protokolinis pagarbos atnaujintai Vyriausybei aktas, o Seimo dauguma ir Vyriausybės programa nesikeičia;
  2. įstatymu pavesdamas atnaujintos sudėties Vyriausybei vykdyti jos pareigas, nes pagal Konstituciją bet kokie įpareigojimai Vyriausybei gali būti nustatyti tik įstatymu;
  3. rezoliucija pareikšdamas pasitikėjimą iš esmės pakitusios sudėties Vyriausybei, nes pagal Konstituciją Seimo pasitikėjimas Vyriausybei yra būtina jos veiklos sąlyga;
  4. nutarimu iš naujo pritardamas Vyriausybės programai, nes pagal Konstituciją tai yra vienintelis būdas pasitikėjimui, kad iš esmės pakitusios sudėties Vyriausybė gali vykdyti jos programą, pareikšti.

12. Konstitucijoje nustatyta, kad Seimo statutas turi įstatymo galią. Kokios formos teisės aktu gali būti keičiamas Seimo statutas?

  1. konstituciniu įstatymu;
  2. įstatymu;
  3. Seimo nutarimu;
  4. Seimo statutu dėl Seimo statuto pakeitimo.

13. Pagal Konstituciją Respublikos Prezidentas turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę. Tarkime, kad Respublikos Prezidentas pateikė Seimui įstatymo projektą, kuriuo numatoma reorganizuoti Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, atskiriant nuo jos rūpinimąsi sportu ir įsteigiant atskirą Sporto ministeriją.

Ar pagal Konstituciją Respublikos Prezidentas turi teisę pateikti Seimui tokį įstatymo projektą?

  1. turi, nes Konstitucijoje nustatyta, kad Respublikos Prezidentas turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, o atskirų sričių ministrai atsakingi ir Respublikos Prezidentui;
  2. neturi, nes pagal Konstituciją ministerijos steigiamos ir panaikinamos, taigi, ir reorganizuojamos, Vyriausybės siūlymu;
  3. neturi, nes sporto reikalai yra per siaura valstybės valdymo sritis, todėl pagal Konstituciją ji turi būti priskirta artimiausiai pagal turinį švietimo ir mokslo sričiai;
  4. turi, nes pagal Konstituciją Respublikos Prezidentas, kaip valstybės vadovas, privalo rūpintis visų, taigi ir sporto, sričių veiksmingu valdymu.

14. Kiek 1992 m. Konstitucijos pataisų buvo padaryta per visą jos galiojimo laiką?

  1. 15;
  2. 11;
  3. 9;
  4. 13.

15. Tarkime, kad Seimas priėmė Valstybės apdovanojimų įstatymą ir nustatė, kad jis įsigalios, kai Respublikos Prezidentas savo dekretu patvirtins įstatyme numatytų valstybės apdovanojimų etalonus.

Ar Valstybės apdovanojimų įstatymo nuostata, kad šis įstatymas įsigalios, kai Respublikos Prezidentas patvirtins įstatyme numatytų valstybės apdovanojimų etalonus, atitinka Konstituciją?

  1. atitinka, nes Seimas, kaip įstatymų leidėjas, pagal Konstituciją turi teisę nustatyti, kada ir kokia tvarka įsigalioja jo priimti įstatymai;
  2. atitinka, nes pagal Konstituciją įstatymų įgyvendinimas yra vykdomosios valdžios, kuriai priklauso Respublikos Prezidentas, kompetencija, o nesant Prezidento, kuris pagal Konstituciją teikia valstybės apdovanojimus, patvirtintų valstybės apdovanojimų etalonų įstatymas negalėtų būti taikomas;
  3. neatitinka, nes pagal Konstituciją įstatymo įsigaliojimas negali priklausyti nuo žemesnės galios teisės akto įsigaliojimo, o Respublikos Prezidento dekretas, kuriuo jis tvirtina valstybės apdovanojimų etalonus, yra žemesnės galios, negu įstatymas;
  4. neatitinka, nes pagal Konstituciją valstybės apdovanojimus steigia Seimas, kuris pats ir turėtų patvirtinti jų etalonus.

16. Pagal Konstituciją apylinkių teismų teisėjus skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. Konstitucijoje taip pat nustatyta, kad Respublikos Prezidentui dėl apylinkių teismų teisėjų, kaip ir dėl kitų grandžių teisėjų, paskyrimo ir atleidimo pataria speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija. Pagal Teismų įstatymą tai – Teisėjų taryba. Tarkime, kad Respublikos Prezidentas kreipėsi į Teisėjų tarybą, prašydamas patarti, ar P.V. paskirti apylinkės teismo teisėju. Teisėjų taryba patarė jo nepaskirti į šias pareigas, tačiau Respublikos Prezidentas paskyrė P.V. apylinkės teismo teisėju, nes, Respublikos Prezidento nuomone, Teisėjų tarybos patarimas yra tik rekomendacinio pobūdžio ir jo nesaisto.

Ar Respublikos Prezidento dekretas dėl P.V. paskyrimo apylinkės teismo teisėju atitinka Konstituciją?

  1. atitinka, nes pagal Konstituciją apylinkių teismų teisėjus skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas, o Teisėjų taryba jam tik pataria, tad Respublikos Prezidentas gali spręsti, ar atsižvelgti į jos patarimą;
  2. neatitinka, nes pagal Konstituciją Respublikos Prezidentas negali skirti asmens apylinkės teismo teisėju, Teisėjų tarybai nepatarus jo skirti į šias pareigas;
  3. atitinka, nes Teisėjų tarybos patarimas pagal Konstituciją negali saistyti Respublikos Prezidento, kuris yra valstybės vadovas ir Konstitucijos garantas;
  4. neatitinka, nes pagal Konstituciją apylinkių teismų teisėjai gali būti skiriami tik teisingumo ministro teikimu.

17. Konstitucija buvo priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume, oficialiai pasirašyta – 1992 m. lapkričio 6 d., oficialiajame teisės aktų leidinyje „Žiniose“ paskelbta tik 1992 m. lapkričio 30 d.

Nuo kada kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija?

  1. nuo 1992 m. spalio 25 d.;
  2. nuo 1992 m. lapkričio 6 d.;
  3. nuo 1992 m. lapkričio 30 d.;
  4. nuo 1992 m. lapkričio 2 d. 

18. Tarkime, kad savivaldybės taryba nustatė rinkliavų dydžius už komunalinių atliekų išvežimą. Gyventojas, nesutikdamas su rinkliavos dydžiu, savivaldybės sprendimą apskundė Regionų administraciniam teismui ir paprašė panaikinti savivaldybės tarybos sprendimą. Teismas skundą atmetė. Asmuo su skundu kreipėsi į Vyriausiąjį administracinį teismą, bet ir jis skundą atmetė. Praėjus trims mėnesiams nuo to, kai Vyriausiojo administracinio teismo sprendimas įsiteisėjo, asmuo su individualiu konstituciniu skundu kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydamas savivaldybės tarybos sprendimą pripažinti prieštaraujančiu Konstitucijai. Nuo Vyriausiojo administracinio teismo sprendimo įsiteisėjimo praėjo 3 mėnesiai.

Ar Konstitucinis Teismas priims nagrinėti asmens skundą, kuriuo parašoma panaikinti savivaldybės tarybos sprendimą?

  1. priims, nes asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones, o nuo galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo praėjo ne daugiau kaip 4 mėnesiai;
  2. priims, nes Konstitucija numato, kad kiekvienas asmuo, kuris mano, kad jo teisės ir laisvės pažeidžiamos ir kuris išnaudojo visas teisinės gynybos priemones, turi teisę su individualiu konstituciniu skundu kreiptis į Konstitucinį Teismą;
  3. nepriims, nes asmuo dar neišnaudojo visų teisinės gynybos priemonių – prieš kreipdamasis į Konstitucinį Teismą jis turėjo kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą;
  4. nepriims, nes pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas neturi įgaliojimų tirti, ar savivaldybės tarybos sprendimai neprieštarauja Konstitucijai.

19. Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme nustatyta, kad „Darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti, ar neserga užkrečiamąja liga, perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį jam leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę, o jeigu tokių galimybių nėra, nušalinamas nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio“.

Ar nurodyta įstatymo nuostata atitinka Konstituciją?

  1. atitinka, nes tokia įstatymo nuostata pagal Konstituciją ginama kitų asmenų teisė į sveikatą ir saugias darbo sąlygas užtikrinant, kad darbuotojas neužkrės asmenų, kuriuos jis aptarnauja, ir kitų darbuotojų;
  2. neatitinka, nes taip pažeidžiamos konstitucinės teisės į asmens neliečiamybę, orumą ir privataus gyvenimo apsaugą, nes asmuo verčiamas tikrintis, ar neserga užkrečiama liga, o ne daro tai savo noru;
  3. iš esmės atitinka, bet pažeidžiama asmens konstitucinė teisė gauti atlyginimą, garantuojantį orų gyvenimą, nes asmeniui, atsisakiusiam pasitikrinti, ar neserga užkrečiama liga ir dėl to nušalintam nuo darbo, nemokamas joks darbo užmokestis;
  4. neatitinka, nes taip konstitucinė valstybės priedermė rūpintis žmonių sveikata perkeliama ant pačių darbuotojų pečių.

20. Konstitucija numato, kad straipsniai, išdėstyti jos II-me skirsnyje, gali būti pakeisti referendumu ar Seimo priimtu įstatymu. Tarkime, kad Seimas, priėmė įstatymą dėl Konstitucijos II -me skirsnyje esančio 32 straipsnio papildymo nauja dalimi, numatančia, kad „asmuo, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdamas, negali jos netekti“.

Ar tokia Konstitucijos pataisa atitinka Konstituciją?

  1. atitinka;
  2. atitinka tik iš dalies, nes ji leidžia turėti kitos valstybės pilietybę ne tik lietuviams, bet ir visiems kitiems asmenims, kurie Lietuvos pilietybę įgijo gimimu;
  3. neatitinka, nes Seimas, padarydamas minėtą Konstitucijos pataisą, nustatė teisinį reguliavimą, kuris nedera su tuo konstituciniu reguliavimu, kuris gali būti pakeistas tik referendumu;
  4. neatitinka, nes Konstitucijos 32 straipsnį galima keisti tik referendumu.

Atviras klausimas

Pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai neprieštarauja Konstitucijai. Ar Konstitucinis Teismas turi teisę spręsti, ar įstatymas neprieštarauja Konstitucijai dėl to, kad jame nėra nustatytas tam tikras teisinis reguliavimas? Atsakymą pagrįskite konstituciniais argumentais (privalumas – ir pavyzdžiais iš Konstitucinio Teismo jurisprudencijos).

Atsakymas

            Konstitucinis Teismas turi tokią teisę, konstatuodamas legislatyvinę omisiją – kai tam tikrame įstatyme nėra tokio teisinio reguliavimo, kuris pagal Konstituciją turi būti nustatytas būtent tame įstatyme, ir dėl to, kad tas teisinis reguliavimas nėra nustatytas būtent tame įstatyme, gali būti pažeidžiami Konstitucijos principai ar normos.