Studentų grupė
1. 2020 m. spalio 11 d. įvyko Seimo rinkimai. Rinkimus vienmandatėje apygardoje laimėjo V. V.
Kada V. V. įgis visas Tautos atstovo teises?
a) kai Vyriausioji rinkimų komisija paskelbs oficialius rinkimų rezultatus;
b) kai išrinktas Seimo narys Seime prisieks būti ištikimas Lietuvos Respublikai;
c) kai naujai išrinktas Seimas susirinks į pirmąjį posėdį.
2. Pasaulinei sveikatos organizacijai (PSO) paskelbus pasaulinę pandemiją dėl sparčiai plintančio koronaviruso ir daugėjant užsikrėtimų šiuo virusu, Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas. Pasigirdo nuomonių, kad kartu reikėjo įvesti ir nepaprastąją padėtį šalyje, kaip tai padarė kai kurios kitos Europos valstybės.
Kas pagal Konstituciją gali skelbti nepaprastąją padėtį Lietuvos Respublikoje?
a) Seimas, kai iškyla grėsmė konstitucinei santvarkai ir visuomenės rimčiai;
b) Vyriausybė, kai dėl Covid-19 viruso iškyla grėsmė žmonių sveikatai;
c) sveikatos apsaugos ministras, prieš tai gavęs Vyriausybės pritarimą.
3. Siekdamas paskatinti piliečius atlikti karo tarnybą, geriau pasirengti krašto gynybai, Seimas įstatyme numatė, kad atlikę karo tarnybą asmenys turi pirmumo teisę būti priimti į valstybės tarnybą, kai jie konkurse į valstybės tarnybą surenka tiek pat balų, kiek ir kiti konkurse dalyvavę asmenys, kurie nėra atlikę karo ar alternatyviosios karo tarnybos.
Ar Seimas įstatyme galėjo įtvirtinti nurodytą teisės normą?
a) galėjo, nes pagal Konstituciją piliečiai turi pareigą ginti valstybę nuo priešo užpuolimo, vadinasi, jie turi būti pasirengę atlikti šią pareigą, o karo tarnyba padeda tai padaryti;
b) negalėjo, nes tai pažeidžia konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą;
c) galėjo, nes tokia taisyklė visiems asmenims taikoma vienodai, taigi konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas nėra pažeistas.
4. Seimas priėmė konstitucinį įstatymą ir nustatė, kad už labai sunkius nusikaltimus gali būti skiriama mirties bausmė.
Ar Seimas galėjo priimti tokį konstitucinį įstatymą?
a) galėjo, nes sunkių nusikaltimų daugėja, o dėl baimės būti nuteistam (-ai) mirties bausme jų sumažės;
b) galėjo, nes tai padarė ne paprastuoju, o konstituciniu įstatymu;
c) negalėjo, nes pagal Konstituciją mirties bausmė negalima.
5. Siekdamas optimizuoti ministerijų veiklą, Respublikos Prezidentas išleido dekretą, kuriuo pasiūlė Seimui sujungti Ekonomikos ir inovacijų bei Energetikos ministerijas į vieną Ekonomikos ministeriją, taip pat įsteigti naują Jaunimo reikalų ir sporto ministeriją.
Ar Respublikos Prezidento siūlymu Seimas gali sujungti nurodytas ministerijas į vieną ministeriją ir įsteigti naują ministeriją?
a) gali, nes Respublikos Prezidentas yra valstybės vadovas, jis Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia ministrus, todėl Seimas Respublikos Prezidento siūlymu gali sujungti, reorganizuoti ir steigti naujas ministerijas;
b) gali, jeigu prieš tai gauna Finansų ministerijos išvadą, kad tokiam ministerijų reorganizavimui ir naujos ministerijos įsteigimui yra pakankamai lėšų ir kitų išteklių;
c) negali, nes pagal Konstituciją Seimas steigia ir panaikina ministerijas Vyriausybės, o ne Respublikos Prezidento siūlymu.
6. Seimas į posėdį išsikvietė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir paprašė jo pasiaiškinti, kodėl Aukščiausiasis Teismas paliko galioti žemesnės instancijos teismo nuosprendį, kuriuo kelis žmones žiauriai nužudžiusiam asmeniui buvo paskirta labai švelni bausmė.
Ar Seimas galėjo pareikalauti, kad Aukščiausiojo Teismo pirmininkas pasiaiškintų dėl nurodyto Aukščiausiojo Teismo sprendimo?
a) galėjo, nes Aukščiausiasis Teismas, palikdamas galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą, kuriuo kelis žmones žiauriai nužudžiusiam nusikaltėliui buvo skirta labai švelni bausmė, padarė akivaizdžią klaidą – už sunkius nusikaltimus turi būti skiriamos griežtos bausmės;
b) negalėjo, nes pagal Konstituciją iš jokio teisėjo, teismo ar teismo pirmininko negali būti reikalaujama pasiaiškinti dėl jų priimtų sprendimų bylose;
c) galėjo, nes Aukščiausiojo Teismo teisėjus ir šio teismo pirmininką skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu, vadinasi, Seimas gali pareikalauti iš Aukščiausiojo Teismo pirmininko pasiaiškinimo dėl nurodytoje byloje priimto
7. Nuteistojo motina parašė savo sūnui į įkalinimo įstaigą laišką, kuriame papasakojo, kad pastaruoju metu labai pablogėjo jos sveikata ir jai reikalinga nuolatinė priežiūra. Ji paprašė sūnaus pasidomėti, kas jam galėtų suteikti malonę.
Ką jiems patartumėte?
a) motina turėtų kreiptis į teisingumo ministrą, kad jis suteiktų jos sūnui malonę;
b) sūnus turėtų kreiptis į Respublikos Prezidentą, kad jis suteiktą jam malonę;
c) sūnus turėtų kreiptis į Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktorių, kad jis suteiktų jam malonę.
8. Pagal Konstituciją Seimo narys turi imunitetą. Tarkime, kad generalinis prokuroras 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarė patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn, nes jis buvo užtiktas darantis sunkų nusikaltimą. Kadangi tuo laiku Seimo sesija nevyko (pagal Konstituciją Seimo rudens sesija prasideda rugsėjo 10 d.), generalinis prokuroras, siekdamas nevilkinti tyrimo, kreipėsi į Respublikos Prezidentą, kad šis duotų sutikimą patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn ir jį suimti. Respublikos Prezidentas tokį sutikimą davė.
Ar Respublikos Prezidentas turi tokią teisę?
a) turi, nes laikotarpiu, kai Seimo sesija nevyksta, sutikimą patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn ir jį suimti gali duoti Respublikos Prezidentas;
b) turi tik iš dalies, nes prieš duodamas nurodytą sutikimą Respublikos Prezidentas turėjo klausimą suderinti su Seimo Pirmininku;
c) neturi, nes pagal Konstituciją tik Seimas gali duoti sutikimą patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn ir jį suimti.
9. Tarkime, kad vadovaudamasis Konstitucijos nuostata, jog santuoka sudaroma tarp vyro ir moters, Seimas priėmė įstatymą, kuriuo nustatė, kad šeimoms skiriamos papildomos išmokos, tačiau jos skiriamos tik toms šeimoms, kurias sudaro santuokoje esantys vyras ir moteris, o jeigu asmenys nėra susituokę, tokioms šeimoms papildomos išmokos.
Ar pagal Konstituciją Seimas galėjo priimti tokį įstatymą?
a) galėjo, nes pagal Konstituciją santuoka sudaroma tarp vyro ir moters, o valstybė saugo ir globoja šeimą;
b) galėjo, nes pagal Konstituciją Seimas turi teisę spręsti, kokias šeimas remti, o kokių
neremti;
c) negalėjo, nes pagal Konstituciją saugomos ir ne santuokos pagrindu sudarytos šeimos, tad tokiu įstatymu pažeidžiamas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas.
10. Pagal Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalį dėl teisėjų paskyrimo Respublikos Prezidentui pataria speciali įstatyme numatyta teisėjų institucija. Tokia institucija yra Teisėjų Respublikos Prezidentas nutarė paskirti asmenį apylinkės teismo teisėju ir paprašė Teisėjų tarybos patarimo dėl jo pasirinkto asmens paskyrimo teisėju. Teisėjų taryba patarė Respublikos Prezidentui neskirti asmens teisėju, vis dėlto Respublikos Prezidentas jį paskyrė. Savo sprendimą Respublikos Prezidentas grindė tuo, kad Konstitucijoje nustatyta, jog apylinkės teismų teisėjus skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas, o Konstitucijoje numatytas Teisėjų tarybos patarimas yra tik rekomendacinio pobūdžio ir Respublikos Prezidento nesaisto.
Ar Respublikos Prezidentas turėjo teisę paskirti asmenį apylinkės teismo teisėju, jeigu Teisėjų taryba Respublikos Prezidentui patarė jo neskirti?
a) turėjo, nes Konstitucijos formuluotėje „dėl teisėjų paskyrimo Respublikos Prezidentui pataria speciali teisėjų institucija“ vartojamas žodis „pataria“ reiškia, kad Teisėjų tarybos patarimas yra tik rekomendacinio pobūdžio ir Respublikos Prezidento nesaisto, jis gali pats spręsti, ar asmenį paskirti teisėju;
b) neturėjo, nes Teisėjų tarybos patarimas nėra vien rekomendacinio pobūdžio, jis reiškia, kad tuo atveju, jeigu Teisėjų taryba Respublikos Prezidentui pataria neskirti asmens teisėju, Respublikos Prezidentas neturi teisės jo paskirti;
c) turėjo, jeigu tam prieš tai pritarė teisingumo ministras.
11. Lietuvos Respublikos pilietis, turintis ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pilietybę, nutarė kandidatuoti į Seimo narius.
Ar jis turi tokią teisę?
a) turi, nes pagal Konstituciją kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, sukakęs 25 metus, turi teisę kandidatuoti į Seimo narius, o tai, kad jis kartu yra ir kitos valstybės pilietis, nėra kliūtis kandidatuoti;
b) turi, nes Lietuvos Respublikos pilietis kartu yra Lietuvai draugiškos valstybės, y. JAV, pilietis, taigi dėl to, kad jis yra Seimo narys, Lietuvai nebūtų padaryta jokios žalos, priešingai – tai būtų naudinga;
c) neturi, nes pagal Konstituciją asmuo, kuris kartu yra ir kitos valstybės pilietis, negali būti renkamas Seimo nariu.
12. Tarkime, kad Seimas išleido įstatymą, kuriame nustatyta, kad žiniasklaidos priemonės savo žinių laidose turi pateikti ne mažiau kaip 50 procentų pozityvios informacijos, o negatyvi informacija negali sudaryti daugiau kaip 50 visos žinių laidoje pateikiamos informacijos.
Ar Seimas galėjo priimti tokį įstatymą?
a) galėjo, nes žinių laidose dominuoja neigiama informacija, todėl laidos neatspindi tikrosios visuomenės ir valstybės būklės, kuri yra geresnė, negu pateikiama žinių laidose;
b) galėjo, nes taip siekiama sumažinti žiniasklaidos daromą neigiamą įtaką visuomenės nuomonei, skatinti žiniasklaidą pateikti visuomenei daugiau objektyvios informacijos apie teigiamus visuomenės ir valstybės gyvenimo reiškinius ir taip stiprinti žmonių patriotizmą, pasididžiavimą ir pasitikėjimą valstybe;
c) negalėjo, nes tai yra žiniasklaidos cenzūra, kuri pagal Konstitucija draudžiama.
13. Pagal Konstitucijos 9 straipsnį referendumą skelbia Seimas, kai to pareikalauja ne mažiau kaip 300 tūkstančių piliečių. Tarkime, kad piliečių iniciatyvinė grupė surinko beveik 400 tūkstančių piliečių parašų su reikalavimu paskelbti referendumą dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo, numatant, kad asmenų, per metus gaunančių daugiau kaip 50 tūkstančių eurų, šią sumą viršijančios pajamos būtų apmokestinamos taikant papildomą 5 procentų tarifą.
Ar Seimas, gavęs beveik 400 tūkstančių piliečių reikalavimą, privalo paskelbti referendumą dėl nurodyto Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo?
a) privalo, nes Konstitucijoje aiškiai pasakyta, kad „Seimas skelbia referendumą“, kai to pareikalauja ne mažiau kaip 300 tūkstančių piliečių; vadinasi, žodžiai „Seimas skelbia referendumą“ reiškia, kad Seimas turi pareigą paskelbti referendumą, kai to pareikalauja ne mažiau kaip 300 tūkstančių piliečių, jis negali jo nepaskelbti;
b) privalo, nes nurodytas klausimas yra labai svarbus, o pagal Konstituciją svarbiausi valstybės ir Tautos gyvenimo klausimai yra sprendžiami referendumu;
c) Seimas neturi teisės paskelbti tokio referendumo, nes pagal Konstituciją mokesčius gali nustatyti tik Seimas, mokesčių klausimai negali būti sprendžiami referendumu.
14. Konstitucijoje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeistos ir jis išnaudojo visas teisinės gynybos priemones, gali kreiptis į Konstitucinį Teismą su individualiu konstituciniu skundu. Asmuo 2018 m. vasario 10 d. buvo nuteistas dešimties metų laisvės atėmimo bausme už sunkaus nusikaltimo padarymą. Asmuo tvirtino, kad nepadarė nusikaltimo, kad teismas netinkamai vertino surinktus įrodymus, neapklausė svarbių liudytojų, kitaip pažeidė jo teises. Teismo sprendimas buvo apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, o po to – Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 13 d. nutartimi paliko nuosprendį nepakeistą. Taigi asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones. Jis kreipėsi į Konstitucinį Teismą su individualiu skundu, kuriame teigė, kad visi jo bylą nagrinėję teismai suklydo, jis nuteistas nepagrįstai. Asmuo prašė Konstitucinio Teismo panaikinti neteisingus teismų sprendimus ir jo byloje priimti teisingą sprendimą.
Ar Konstitucinis Teismas gali panaikinti (pakeisti) kitų teismų sprendimus?
a) gali, nes asmens teisės, jeigu jis buvo nepagrįstai nuteistas, turi būti apgintos;
b) gali, nes Konstitucinis Teismas yra pats aukščiausias ir svarbiausias teismas, todėl nustatęs, kad kiti teismai neteisingai išnagrinėjo bylą ir nepagrįstai nuteisė asmenį, gali pakeisti kitų teismų priimtus sprendimus ar įpareigoti juos peržiūrėti bylose priimtus sprendimus;
c) negali, nes Konstitucija nenumato tokių Konstitucinio Teismo įgaliojimų.
15. Jonui šiemet sukako 15 metų, jis ką tik baigė 8 klases. Jonas gyvena nepasiturinčioje šeimoje, jam sunkiai sekasi mokytis, jis svajoja kuo greičiau pradėti dirbti, nepriklausyti nuo tėvų. Jonas gavo gerą darbo pasiūlymą statybos įmonėje, todėl paprašė tėvų leisti jam toliau nesimokyti ir pradėti dirbti. Tėvai sutiko, Jonas metė mokyklą ir pradėjo
Ar tėvai galėjo duoti Jonui leidimą nelankyti mokyklos ir pradėti dirbti?
a) galėjo, nes tėvai turi teisę leisti 8 klases baigusiems vaikams toliau nesimokyti;
b) galėjo, jeigu tam neprieštarauja vaiko teisių apsaugos tarnyba;
c) negalėjo, nes pagal Konstituciją asmenims iki 16 metų mokslas yra privalomas.
16. Tarkime, kad Seimas papildė Konstitucijos 63 straipsnį, kuriame numatyti Seimo nario įgaliojimų nutrūkimo pagrindai, ir nustatė, kad Seimo nario, išrinkto daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal politinės partijos sąrašą, įgaliojimai nutrūksta, kai jis išstoja iš tos politinės partijos ir tampa kitos politinės partijos
Ar Seimas turėjo teisę padaryti tokią Konstitucijos pataisą?
a) turėjo, nes jeigu asmuo nebūtų įtrauktas į tos politinės partijos kandidatų sąrašą, jis nebūtų išrinktas Seimo nariu; taigi pasitraukimas iš politinės partijos yra pagrindas nutrūkti tokio Seimo nario įgaliojimams;
b) turėjo, nes tai užkertą kelią labai blogai praktikai, kai Seimo nariai, išrinkti pagal vienos politinės partijos sąrašą, vėliau perbėga į kitą politinę partiją ir toliau lieka Seimo nariais;
c) neturėjo, nes taip pažeidžiamas Konstitucijos vientisumas, tai yra nesuderinama su konstitucine asmens teise laisva valia stoti į politinę partiją ir laisva valia iš jos pasitraukti, taip pat nedera su Seimo nario laisvo mandato principu.
17. Konstitucijoje nustatyta, kad ministrą laikinai gali pavaduoti tik Ministro Pirmininko paskirtas kitas Vyriausybės narys. Tarkime, kad ministras mirė. Vadovaudamasis nurodyta Konstitucijos nuostata, Ministras Pirmininkas paskyrė kitą ministrą laikinai eiti mirusio ministro pareigas, kol Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu paskirs kitą ministrą.
Ar Ministro Pirmininko sprendimas atitinka Konstituciją?
a) atitinka tik iš dalies, nes Ministras Pirmininkas prieš tai turėjo gauti Respublikos Prezidento sutikimą;
b) atitinka, nes taip užtikrinamas ministerijos, kuriai vadovavo miręs ministras, veiklos nepertraukiamumas ir tęstinumas; Ministro Pirmininko sprendimas paskirti kitą ministrą laikinai eiti mirusio ministro pareigas gali būti vertinamas kaip Konstitucijoje nustatytos ministro laikino pavadavimo nuostatos įgyvendinimas;
c) Ministro Pirmininko sprendimas prieštarauja Konstitucijai.
18. Asmuo buvo sulaikytas darantis nusikaltimą (parduotuvėje vagiantis brangius mobiliuosius telefonus). Jis buvo atvežtas į policijos komisariatą, kur buvo pradėta jo apklausa. Asmuo pareiškė, kad duos parodymus tik po to, kai pasitars su advokatu, bet policijos pareigūnai paaiškino, kad asmuo, kuris yra sulaikytas darantis nusikaltimą, turi teisę naudotis advokato pagalba tik po 48 valandų ar po to, kai bus baigta ši jo pirmoji apklausa ir bus užfiksuotas jo prisipažinimas padarius nusikaltimą, nes nusikaltimas yra akivaizdus, jį nufilmavo parduotuvės vaizdo kameros.
Nuo kokio momento asmuo, sulaikytas darantis nusikaltimą, turi teisę naudotis advokato pagalba?
a) nuo jo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento;
b) praėjus 48 valandoms po to, kai buvo sulaikytas ir apklaustas;
c) praėjus teismo nustatytam laikotarpiui, būtinam liudytojų parodymams užfiksuoti; teismo nustatytas laikotarpis, per kurį asmuo negali naudotis advokato pagalba, negali būti ilgesnis negu penkios darbo
19. Pagal Konstitucijos 14 straipsnį lietuvių kalba yra valstybinė kalba. Konstitucijos 37 straipsnyje nustatyta, kad piliečiai, priklausantys tautinėms bendrijoms, turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius. Seimas papildė Konstitucijos 37 straipsnį nauja nuostata, kad Lietuvoje gyvenančios didžiausios tautinės bendrijos vartojama kalba turi tokį pat statusą, kaip ir lietuvių kalba.
Ar Seimas galėjo padaryti tokią Konstitucijos pataisą?
a) galėjo, nes taip Seimas tik sukonkretino Konstitucijos 37 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, t. nustatė, kokiu konkrečiu būdu asmenys, priklausantys tautinėms bendrijoms, gali puoselėti savo kalbą;
b) galėjo, nes Seimas turi teisę nuspręsti, kokį statusą Lietuvoje turi gausių tautinių bendrijų vartojama kalba;
c) negalėjo, nes Seimas viršijo jam Konstitucijoje nustatytus įgaliojimus.
20. Baudžiamajame kodekse nustatyta, kad tas, kas nužudė žmogų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo septynerių iki penkiolikos metų. Asmuo padarė nusikaltimą – nužudė žmogų, tačiau teismas, nepaisydamas to, kad Baudžiamajame kodekse už tokį nusikaltimą numatyta minimali bausmė yra septyneri metai laisvės atėmimo, jam skyrė penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, t. y. švelnesnę negu nustatytoji Baudžiamajame
Ar pagal Konstituciją teismas turėjo teisę žudikui skirti švelnesnę bausmę negu minimali bausmė, kuri nustatyta Baudžiamajame kodekse?
a) negalėjo, nes teismas privalo paisyti Baudžiamajame kodekse nustatyto minimalaus bausmės dydžio ir negali skirti švelnesnės bausmės;
b) negalėjo, nes kitaip būtų pažeistas teisingumo principas, pagal kurį už asmens nužudymą turi būti taikomos griežtos bausmės, taigi teismas negali skirti švelnesnės bausmės, negu numatyta Baudžiamajame kodekse;
c) galėjo, nes pagal Konstituciją bausmė turi būti teisinga, todėl teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi teisę asmeniui, nužudžiusiam žmogų, skirti švelnesnę bausmę negu minimali bausmė, kuri nustatyta Baudžiamajame kodekse.
Atviras klausimas
Televizijoje buvo parodyta medžiaga, kaip policijos pareigūnai, norėdami, kad ką tik nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo greičiau prisipažintų padaręs nusikaltimą, jį surakina antrankiais ir muša lazdomis. Vienas iš ką tik pradėjusių dirbti jaunų policininkų mobiliuoju telefonu paslapčiomis visa tai nufilmavo ir perdavė medžiagą televizijos žurnalistams, o šie ją paviešino. Kilus skandalui, policijos komisariato vadovas kreipėsi į televizijos laidą parengusius žurnalistus, reikalaudamas atskleisti, iš ko žurnalistai gavo paviešintą medžiagą. Reikalavimą atskleisti žurnalistų informacijos šaltinį policijos komisariato viršininkas motyvavo tuo, kad tai būtina norint visapusiškai ištirti nufilmuotą policijos pareigūnų piktnaudžiavimą, kad įvykį nufilmavęs policininkas galės būti liudytoju, be to, jis bus paskatintas už pilietiškumą, nes šį netoleruotiną įvykį iškėlė į viešumą. Kartu policijos komisariato viršininkas žurnalistams pagrasino, kad jeigu jie atsisakys atskleisti informacijos šaltinį, jų atžvilgiu gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turimos informacijos apie policijos pareigūnų padarytą nusikaltimą slėpimą.
Pakomentuokite, ar policijos komisariato viršininkas gali reikalauti iš televizijos žurnalistų atskleisti, iš ko jie gavo paviešintą medžiagą? Ar žurnalistai privalo atskleisti, iš ko jie gavo paviešintą medžiagą? Jeigu jie atsisakys atskleisti informacijos šaltinį, ar jų atžvilgiu gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turimos informacijos apie policijos pareigūnų padarytą nusikaltimą slėpimą? Ar žurnalistą galima įpareigoti atskleisti informacijos šaltinį? Jeigu manote, kad tai galima daryti, paaiškinkite, kas ir kokiais atvejais tai gali daryti? Jeigu manote, kad to daryti negalima, paaiškinkite kodėl.
Atsakymas
Informacijos šaltinio paslaptis yra viena iš žiniasklaidos laisvės garantijų. Žiniasklaidos laisvės konstitucinė samprata reiškia ir tai, kad reikalauti atskleisti informacijos šaltinį galima tik tada, kai tai būtina užtikrinti gyvybiškai svarbiems ar kitiems ypač reikšmingiems visuomenės interesams, taip pat siekiant užtikrinti, kad būtų apgintos asmenų konstitucinės teisės ir laisvės, kad būtų vykdomas teisingumas, t. y. tik tada, kai atskleisti informacijos šaltinį būtina dėl Konstitucijos saugomo svarbesnio intereso.
Policijos komisariato viršininkas negali reikalauti, kad žurnalistai atskleistų informacijos šaltinį; žurnalistai neprivalo atskleisti, iš ko jie gavo paviešintą medžiagą. Jeigu žurnalistai atsisakys atskleisti informacijos šaltinį, jų atžvilgiu negali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turimos informacijos apie padarytą nusikaltimą slėpimo.
Tik teismas gali žurnalistus įpareigoti atskleisti informacijos šaltinį, tačiau tik tuo atveju, jeigu nutartų, kad : 1) jau yra išnaudotos visos kitos informacijos šaltinio atskleidimo priemonės ir 2) jeigu visuomenės interesas atskleisti informacijos šaltinį šiuo atveju yra svarbesnis už interesą neatskleisti informacijos šaltinio.
Spręsdamas, ar žurnalistus įpareigoti atskleisti informacijos šaltinio paslaptį, teismas turi įvertinti visas konkrečias aplinkybes.