Asmenys, neturintys teisinio išsilavinimo

 

1. Respublikos Prezidentas, susitikęs su kandidatu į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus, nusprendė, kad jis yra tinkamas eiti šias pareigas, ir priėmė dekretą, kuriuo Seimui pateikė šio asmens kandidatūrą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus. Ar Seimas gali priimti nutarimą, kuriuo Respublikos Prezidento dekrete nurodytą asmenį skirtų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju?

 

a) negali, kol nėra gavęs Teisėjų tarybos pritarimo skirti šį asmenį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju;

b) gali, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus skiria ir atleidžia Seimas Respublikos Prezidento teikimu;

c) negali, nes pagal Konstituciją Respublikos Prezidentas, prieš teikdamas asmens kandidatūrą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus Seimui, turėjo gauti Teisėjų tarybos pritarimą;

d) negali, kol nėra gavęs Teisėjų tarybos ir teisingumo ministro pritarimo skirti šį asmenį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju.

 

2. Atsižvelgdama į sunkią ekonominę padėtį Lietuvoje, Vyriausybė nusprendė imtis įvairių priemonių jai pagerinti, tačiau tokioms priemonėms įgyvendinti valstybės biudžete nepakako lėšų, todėl Vyriausybė nusprendė, kad Lietuva turėtų sudaryti valstybinės paskolos sutartį, ir tokią sutartį sudarė. Ar Vyriausybė galėjo tai padaryti?

 

a) negalėjo, nes tokį sprendimą pagal Konstituciją galėjo priimti tik Seimas Vyriausybei pasiūlius;

b) galėjo, nes Vyriausybės veiksmai buvo būtini tam, kad ekonomika Lietuvoje atsigautų;

c) galėjo, nes pagal Konstituciją Vyriausybė yra atsakinga už biudžeto vykdymą, taigi ir už tai, kad jame nepritrūktų lėšų;

d) negalėjo, nes nebuvo Respublikos Prezidento pritarimo tokiam veiksmui.

 

3. Seimas kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydamas įvertinti, ar Lietuvos Respublikos ir Prancūzijos Respublikos tarptautinė sutartis dėl politinio bendradarbiavimo atitinka Konstituciją. Ar Seimas galėjo pateikti tokį kreipimąsi?

 

a) negalėjo, nes Konstitucinis Teismas nevertina, ar Konstituciją atitinka tarptautinės sutartys;

b) negalėjo, nes tarptautinės sutartys sukuria valstybei įsipareigojimus, kurių ji pagal Konstituciją privalo laikytis;

c) galėjo, nes pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas teikia išvadas, ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys neprieštarauja Konstitucijai;

d) negalėjo, nes tai ne tarptautinė, o dvišalė tarpvalstybinė sutartis, o Konstitucinis Teismas teikia išvadas tik dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių atitikties Konstitucijai.

 

4. Apylinkės teisme buvo nagrinėjama byla dėl žemės pirkimo sandorio teisėtumo, kurioje pareiškėjas buvo užsienio pilietis. Kadangi teisėja mokėjo pareiškėjo gimtąją kalbą, teismo posėdį ji vedė šia kalba. Ar šioje byloje teisėja pasielgė tinkamai?

 

a) tinkamai, nes taip užtikrinta, kad būtų tinkamai įgyvendintos pareiškėju esančio užsienio piliečio teisės procese, taigi ir iš Konstitucijos kylanti pareiškėjo teisė į tinkamą teismo procesą;

b) netinkamai, nes pagal Konstituciją valstybinė kalba yra lietuvių kalba, taigi teismo posėdis turi būti vedamas valstybine – lietuvių kalba, esant poreikiui užtikrinant jo vertimą užsienio piliečiui suprantama kalba;

c) tinkamai, nes pagal Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalį teisėjas, įgyvendindamas teisingumą, yra nepriklausomas, todėl gali pasirinkti, kokia kalba vesti teismo posėdį;

d) tinkamai, jeigu užsienio pilietis išreiškė sutikimą, kad teisėja vestų teismo procesą jo gimtąja kalba.

 

5. 300 000 Lietuvos piliečių kreipėsi į Seimą reikalaudami, kad būtų surengtas referendumas dėl Konstitucijos pakeitimo. Siūlyta panaikinti Konstitucijos XIV skirsnį, kuriame nustatyta Konstitucijos keitimo tvarka. Ar Seimas privalėjo priimti nutarimą dėl referendumo paskelbimo?

 

a) privalėjo jį priimti nedelsdamas, kai tik buvo pareikalauta surengti referendumą, nes tokį reikalavimą pateikė Konstitucijos 9 straipsnio 1 dalyje nurodytas skaičius Lietuvos piliečių, o Konstitucija nenumato jokių papildomų reikalavimų tokiu atveju;

b) neprivalėjo, nes prieš Seimui priimant nutarimą dėl referendumo turi būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, kad šis pateiktų išvadą, kad referendumui siūlomas sprendimas atitinka Konstituciją;

c) neprivalėjo, nes toks reikalavimas neįpareigoja Seimo – Seimo nariai pagal Konstituciją turi laisvą mandatą, taigi jie yra laisvi apsispręsti, ar skelbti referendumą, kai to pareikalauja 300 000 Lietuvos piliečių;

d) privalėjo jį priimti tik įsitikinęs, kad referendumui siūlomas sprendimas atitiktų iš Konstitucijos kylančius reikalavimus, nes Konstitucija įpareigoja ir Tautą.

 

6. Australijoje gyvenantis 26 metų Lietuvos Respublikos pilietis M. M. nusprendė tapti Lietuvos Respublikos Seimo nariu. Ar M. M. gali kelti kandidatūrą artimiausiuose Seimo rinkimuose?

 

a) negali, nes jis nuolat negyvena Lietuvoje;

b) negali, nes Australija nepriklauso Europos Sąjungai;

c) gali, nes jis yra vyresnis nei 25 metų Lietuvos Respublikos pilietis;

d) gali, nes jis yra Lietuvos Respublikos pilietis, yra tinkamo amžiaus ir nuolat gyvena valstybėje, atitinkančioje europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus.

 

7. Užsienio valstybės pilietis, sukakęs 20 metų amžių, nusprendė, kad artimiausiuose savivaldybės tarybos rinkimuose kels savo kandidatūrą į nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės tarybos narius. Ar šis užsienio valstybės pilietis galės dalyvauti būsimuose savivaldybės tarybos rinkimuose?

 

a) negalės, nes Konstitucijoje teisė kandidatuoti į savivaldybių tarybų narius yra suteikta tik konkrečios savivaldybės gyventojais esantiems Lietuvos Respublikos piliečiams;

b) galės, nes pagal Konstituciją ir konkrečios savivaldybės nuolatiniai gyventojai užsienio valstybių piliečiai gali kandidatuoti į tos savivaldybės tarybą;

c) negalės, nes nėra sukakęs reikiamo amžiaus, – į savivaldybės tarybą galima kandidatuoti esant bent 21 metų;

d) galės, jeigu jis yra kitos Europos Sąjungos valstybės pilietis.

 

8. Seimo nariai įregistravo Konstitucijos pataisą, kuria keičiami Konstitucijoje įtvirtinti Konstitucinio Teismo įgaliojimai. Ar Konstitucijos pataisas, kuriomis keičiami Konstitucinio Teismo įgaliojimai, gali priimti Seimas?

 

a) negali, nes Seimas neturi teisės priimti Konstitucijos pataisų, kuriomis keičiami Konstitucinio Teismo įgaliojimai;

b) gali, jei Konstitucijoje nustatyta tvarka tokioms Konstitucijos pataisoms pritaria Tauta referendume;

c) gali, nes pagal Konstituciją Seimas gali priimti Konstitucijos nuostatų, kuriomis nustatyti Konstitucinio Teismo įgaliojimai, pakeitimus;

d) gali, tačiau tokiems pakeitimams turi pritarti 4/5 visų Seimo narių.

 

9. Seimo nariai, atsižvelgdami į tai, kad televizijos informacinėse laidose apie vadinamąją migrantų krizę pateikiama tik neigiama informacija, nusprendė, kad visuomenės informavimo klausimus reguliuojančiame įstatyme turėtų būti apibrėžta, kokia informacija ekstremaliosios situacijos metu galėtų būti pateikiama žiniasklaidoje. Ar toks įstatymas galėtų būti priimtas?

 

a) galėtų, atsižvelgiant į tai, kad neigiamos informacijos skleidimas gali daryti poveikį visuomenės rimčiai;

b) galėtų, nes pagal Konstituciją Seimas privalo priimti įstatymus, apibrėžiančius, kokia masinė informacija gali būti skelbiama tam, kad būtų tinkamai užtikrintas visuomenės interesas būti informuotai;

c) galėtų, bet tokio įstatymo galiojimas turėtų būti nustatytas ne ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui;

d) negalėtų, nes pagal Konstituciją masinės informacijos cenzūra draudžiama.

 

10. Tėvai nusprendė leisti savo sūnų mokytis į pirmą klasę privačioje mokykloje, tačiau tvarkydami priėmimo dokumentus jie buvo informuoti, kad už sūnaus mokslą kiekvieną mėnesį privalės mokėti sutartyje nustatytą sumą. Tėvai nesutiko mokėti už sūnaus mokslą ir pareikalavo pašalinti tokią sąlygą iš mokymosi sutarties, nes pagal Konstituciją turi būti garantuojamas nemokamas mokslas. Ar tėvai teisūs keldami tokį reikalavimą?

 

a) teisūs, nes pagal Konstituciją kiekvienam vaikui iki 16 metų turi būti užtikrintas nemokamas mokslas bendrojo lavinimo mokyklose;

b) teisūs, nes pagal Konstituciją valstybė privalo sudaryti galimybes kiekvienam vaikui įgyti bendrąjį išsilavinimą;

c) neteisūs, nes Konstitucija neužtikrina kiekvienam vaikui nemokamo mokslo bet kurioje bendrojo lavinimo mokykloje;

d) neteisūs, nes pagal Konstituciją turi būti užtikrinamas nemokamas mokslas tik gerai besimokantiems mokiniams bet kurioje bendrojo lavinimo mokykloje.

 

11. Siekiant ištirti dar nepatvirtintų vaistinių preparatų, skirtų kovai su šalyje siaučiančiu pavojingu virusu, veiksmingumą, nuspręsta priimti įstatymą, pagal kurį tam tikrais atvejais šiuo virusu sergantiems asmenims jiems nežinant gydytojo sprendimu galėtų būti suleidžiamas ne jiems skirtas vaistinis preparatas, o minėtas dar nepatvirtintas vaistinis preparatas. Ar pagal Konstituciją galėtų būti priimtas toks teisinis reguliavimas?

 

a) galėtų, nes Konstitucija nereguliuoja, kaip turėtų būti gydomi pacientai tada, kai jie serga pavojingu virusu, dėl kurio kyla grėsmė visuomenės sveikatai, o konkretų sprendimą priima gydytojas;

b) negalėtų, nes pagal Konstituciją tam, kad asmeniui būtų skiriamas kitas nei anksčiau skirtasis vaistinis preparatas, turi būti gautas sveikatos apsaugos ministro sutikimas;

c) negalėtų, nes pagal Konstituciją su pacientais be jų žinios ir laisvo sutikimo negali būti atliekami medicinos bandymai;

d) galėtų, jeigu būtų paskelbta nepaprastoji padėtis ir tai būtų vienintelė priemonė suvaldyti viruso plitimą.

 

12. Išsprendus Lietuvos ir jos kaimyninės valstybės konfliktą dėl sienų, Vyriausybės teikimu Respublikos Prezidentas pasirašė sienas nustatančią tarptautinę sutartį. Ją pasirašius, Lietuvos ir minėtos valstybės pasienyje atitinkamai pakeistos pasienio kontrolės punktų buvimo vietos. Ar pasienio kontrolės punktų buvimo vietos galėjo būti pakeistos?

 

a) pasirašius tarptautinę sutartį jos privalėjo būti pakeistos, nes tai atitiko tuo metu galiojusius Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus;

b) negalėjo būti pakeistos, nes pasirašyta, bet neratifikuota tarptautinė sutartis negalėjo būti taikoma;

c) negalėjo būti pakeistos, nes tokiam pakeitimui turėjo būti gautas kitų Lietuvos kaimyninių valstybių sutikimas;

d) galėjo, nes tarptautinė sutartis buvo pasirašyta Respublikos Prezidento, kuris pagal Konstituciją atsakingas už užsienio politiką, taigi ir santykius su kaimyninėmis valstybėmis.

 

13. Respublikos Prezidentas nesutiko su priimtomis Konstitucijos pataisomis, tačiau pasirašė įstatymą dėl Konstitucijos pakeitimo. Ar Respublikos Prezidentas galėjo pasielgti kitaip?

 

a) jis galėjo kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis patikrintų įstatymo dėl Konstitucijos pakeitimo atitiktį Konstitucijai;

b) jis galėjo nepasirašyti, tada minėtą įstatymą būtų pasirašęs ir paskelbęs Seimo Pirmininkas;

c) jis negalėjo pasielgti kitaip, nes Konstitucijos pataisų priėmimo proceso metu Respublikos Prezidentui sudaromos galimybės reikšti abejones dėl jų tinkamumo, o atitinkamas Konstitucijos pataisas priėmus tokios abejonės nebegali būti pareiškiamos;

d) jis galėjo vetuoti įstatymą dėl Konstitucijos pakeitimo.

 

14. Tam, kad Europos Sąjungos teisės aktai būtų taikomi Lietuvoje, Seimas pagal Konstituciją turi priimti atitinkamus įstatymus. Ar šis teiginys teisingas?

 

a) neteisingas, nes kai kurie Europos Sąjungos teisės aktai Lietuvoje taikomi tiesiogiai;

b) teisingas, nes Europos Sąjungos teisės aktai nėra taikomi Lietuvoje, čia taikomi Lietuvos Respublikos įstatymai, o tam, kad būtų atsižvelgta į Europos Sąjungos teisės normas, Seimas turi jas priimti įstatymu;

c) neteisingas, nes taikant teisę Lietuvoje nėra aktualios Europos Sąjungos teisės normos, jos yra tik rekomendacinės;

d) neteisingas, nes pagal konstitucinį aktą „Dėl Lietuvos Respublikos narystės ES“ Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis.

 

15. Respublikos Prezidentas, eidamas savo pareigas ir turėdamas laisvo laiko, parašė memuarų knygą ir ją išleido. Už parašytą knygą Prezidentas gavo sutarto dydžio honorarą. Ar teisėtas tokio atlyginimo gavimas?

 

a) Prezidentas gali eiti tik Prezidento pareigas ir gauti Prezidentui nustatytą atlyginimą tik už tokių pareigų atlikimą;

b) Prezidentas gali eiti Prezidento pareigas ir gauti už jas nustatytą atlyginimą, taip pat užsiimti pedagogine ir kūrybine veikla, tačiau negali gauti už pastarąsias dvi veiklas atlyginimo;

c) Prezidentas, eidamas Prezidento pareigas, gali gauti Prezidentui nustatytą atlyginimą, užsiimti kūrybine veikla ir gauti atlyginimą už kūrybinę veiklą;

d) Prezidentas negali gauti atlyginimo už jokią veiklą, jeigu atlyginimas būtų mokamas iš privačių asmenų lėšų.

 

16. Seimo posėdyje, kuriame dalyvavo 125 Seimo nariai, buvo svarstomas nepasitikėjimo Vyriausybe klausimas. Už nepasitikėjimą Vyriausybe slaptu balsavimu balsavo 65 Seimo nariai. Ar Vyriausybė privalo atsistatydinti po tokio Seimo sprendimo?

 

a) Vyriausybė privalo atsistatydinti, nes už nepasitikėjimą balsavo dauguma Seimo posėdyje dalyvavusių Seimo narių;

b) Vyriausybė neprivalo atsistatydinti, nes už nepasitikėjimą privalėjo balsuoti 3/5 Seimo posėdyje dalyvavusių Seimo narių;

c) Vyriausybė neprivalo atsistatydinti, nes už nepasitikėjimą ja nebuvo surinkta visų Seimo narių balsų daugumos;

d) Vyriausybė neprivalo atsistatydinti, nes už nepasitikėjimą ja balsuojama ne slaptu, o atviru balsavimu Seimo posėdžių salėje.

 

17. Seime 2021 m. rugsėjo 15 d. buvo priimtas Seimo nutarimas. 2021 m. rugsėjo 17 d. jis buvo pasirašytas Seimo Pirmininko. Kada šis Seimo nutarimas įsigalioja?

 

a) 2021 m. rugsėjo 18 d., t. y. kitą dieną po jo pasirašymo;

b) 2021 m. rugsėjo 17 d., t. y. Seimo nutarimo pasirašymo dieną;

c) įsigalios, kai Seimo nutarimą pasirašys Prezidentas ir jis bus paskelbtas;

d) Seimo Pirmininko pasirašytas Seimo nutarimas įsigalios kitą dieną po jo paskelbimo Teisės aktų registre.

 

18. Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad į Konstitucinį Teismą gali kreiptis kiekvienas asmuo. Dėl ko kiekvienas asmuo gali kreiptis į Konstitucinį Teismą (ką kiekvienas asmuo gali ginčyti Konstituciniame Teisme?)

 

a) prašydamas peržiūrėti kitų teismų, įskaitant Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, dėl šio asmens priimtus sprendimus, pažeidžiančius jo konstitucines teises ir laisves;

b) prašydamas spręsti, ar Konstitucijai neprieštarauja Seimo priimti įstatymai ir kiti teisės aktai, Vyriausybės aktai, Respublikos Prezidento aktai, jeigu, jo nuomone, nurodyti įstatymai ir kiti teisės aktai pažeidžia viešąjį interesą;

c) prašydamas spręsti, ar Konstitucijai neprieštarauja Seimo priimti įstatymai ir kiti teisės aktai, Vyriausybės aktai, Respublikos Prezidento aktai, jeigu jų pagrindų priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones;

d) prašydamas peržiūrėti visų valstybės ir savivaldybių institucijų bei jų pareigūnų priimtus sprendimus, pažeidžiančius šio asmens konstitucines teises ir laisves.

 

19. Seimas, kurio posėdyje dalyvavo 101 Seimo narys, įgyvendindamas Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriuo Referendumo įstatymas pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, 72 balsų dauguma priėmė Referendumo konstitucinį įstatymą ir perdavė jį Respublikos Prezidentui pasirašyti ir oficialiai paskelbti. Tačiau Respublikos Prezidentas pasinaudojo savo veto teise ir grąžino Referendumo konstitucinį įstatymą Seimui svarstyti iš naujo. Ar Respublikos Prezidentas turėjo tokią teisę?

 

a) neturėjo, nes Respublikos Prezidentas gali vetuoti tik paprastus įstatymus, o konstitucinius įstatymus privalo pasirašyti;

b) turėjo, nes pagal Konstituciją Respublikos Prezidentui įstatymų leidybos procese suteikta veto teisė tiek dėl konstitucinių, tiek dėl paprastų įstatymų;

c) neturėjo, nes Seimas tokia balsų dauguma net negalėjo priimti Referendumo konstitucinio įstatymo ‒ jį galima priimti tik 85 Seimo narių, t. y. 3/5 visų Seimo narių, balsų dauguma, todėl Respublikos Prezidentas negali vetuoti neteisėto teisės akto;

d) turėjo, nes pagal Konstituciją Respublikos Prezidentas yra atsakingas už tai, kokius teisės aktus priima Seimas, ir turi teisę juos kontroliuoti.

 

20. Kas gali pakeisti Konstitucijos 1 straipsnį „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“?

 

a) Tauta referendumu, jeigu už tai pasisakytų daugiau kaip pusė Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę;

b) Seimas ¾ balsų dauguma, jei pataisą šiam straipsniui siūlo ne mažiau kaip 300 000 Lietuvos Respublikos piliečių;

c) Tauta referendumu, jeigu už tai pasisakytų ne mažiau kaip ¾ Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę;

d) Konstitucijos 1 straipsnio keisti negalima, nes jame įtvirtintos amžinosios, nekeičiamos vertybės – nepriklausomybė ir demokratija.

 

Atviras klausimas

Įsivaizduokite, Jūs esate Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas (-ė).

 

Lietuvos saugumo pareigūnai Jums praneša, kad žiniasklaidos priemonė ruošiasi artimiausiu metu spausdinti straipsnį, susijusį su Jūsų šeimos nario privačiu gyvenimu. Jūs nenorite, kad ta informacija būtų viešai paskleista, nes ji, Jūsų manymu, neatitinka tikrovės, pažeidžia Jūsų šeimos nario garbę ir orumą, kitas asmenines neturtines teises. Pasitarus su teisininkais, jie Jus informuoja, kad tokios informacijos viešas paskelbimas, labiausiai tikėtina, būtų neteisėtas. Kokių Konstitucijai neprieštaraujančių priemonių imtumėtės, kad ta informacija nebūtų viešai paskleista? 

 

Atsakymas:

Pagal Konstitucijos 30 str. 1 d. asmuo, kurio teisės  ar laisvės pažeidžiamos turi teisę kreiptis į teismą. Išskirtinis konstitucinis Seimo Pirmininko statusas šiuo atveju nesuteikia ir negali suteikti jam jokių privilegijų, taigi, jokių išskirtinių priemonių uždrausti skelbti minėtą informaciją. Dėl to, ir aptariamu atveju, jeigu asmuo (įsivaizduojamas Seimo Pirmininkas (ė) manytų, kad tokios informacijos paskelbimas galimai pažeistų jo (jos) teises, gali kreiptis į teismą, prašydamas uždrausti skelbti (įskaitant ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones) arba jeigu jau paskelbta, nutraukti jos skelbimą, o jeigu padaryta tuo žalos, gali reikalauti ir jos atlyginimo.

 

Svarbu tai, kad be teismo, Seimo Pirmininkas (-ė) negali kaip nors kitaip drausti informacijos skleidimo, nes Konstitucija saugo ir informacijos skleidimo laisvę (25 str. 2 d.), ir įtvirtina masinės informacijos cenzūros draudimą (44 str. 1 d.). Todėl niekaip kitaip, kaip tik pasinaudojant teise į teisminę gynyba (jeigu geranoriškai nesutinka neskelbti informacijos, galimai pažeidžiančios teises), Seimo Pirmininkas (-ė) negali uždrausti informacijos sklaidos. Informacijos sklaidos ribojimus numato Konstitucijos 25 str. 3 d., tarp kurių yra ir būtinybė apsaugoti asmens privatų gyvenimą.